Europos komisijos ataskaitoje nurodoma, jog lietuviai yra viena geriausiai užsienio kalbas mokančių Europos Sąjungos tautų – 92 proc. lietuvių gali susikalbėti kuria nors užsienio kalba, o daugiau nei 50 proc. kalba dviem. 80 proc. lietuvių moka kalbėti rusiškai, 38 proc. – angliškai ir 14 proc. – vokiškai.
Nurodytieji duomenys – iš EK 2012 m. ataskaitos „Europiečiai ir jų kalbos“. Dabartinių studentų pasirinkimai leidžia manyti, kad po kelerių metų santykis gali pakisti. Pavyzdžiui, KTU anglų, kaip pirmąją užsienio kalbą, 2013-2014 mokslo metais rinkosi 95 proc. studentų. Prieš penkerius metus šis skaičius siekė tik 86 proc.
Kitos pasirenkamos kalbos praėjusiais mokslo metais buvo vokiečių (3proc.), prancūzų (1 proc.) ir rusų (1 proc.). Visų minėtųjų kalbų populiarumas smuko, užleisdamas pozicijas anglų kalbai. Labiausiai per penkerius metus sumažėjo studentų, pasirenkančių rusų kalbą pirmąja užsienio kalba.
S. Petronienė teigia, jog šie skaičiai nebūtinai rodo tai, jog mažės žmonių, mokančių kelias kalbas. „Pirmąją užsienio kalbą C1 lygiu privalo mokėti kiekvienas KTU absolventas, – sako S. Petronienė, tačiau savo studentus skatiname mokytis daugiau kalbų, sudarome sąlygas rinktis antrąją ir trečiąją užsienio kalbą“.
Kelių užsienio kalbų mokėjimas – gero specialisto požymis
„Priimdami žmones į darbą visada žiūrime, kiek jie moka kalbų ir kokias. Tai atspindi bendrą žmogaus išprusimą – mūsų versle reikia plačiai mąstančių žmonių“, – teigia Inga Rinkevičienė, „Alma littera“ įmonių grupės personalo direktorė. Vienos iš didžiausių knygų leidybos ir prekybos grupės personalo vadovė mano, jog vienos ar dviejų Europos kalbų (be anglų) mokėjimas rodo ir žmogaus išsilavinimą.
„Pastebime tendenciją, jog anglų kalbos žinojimas yra didesnis nei rusų, ypač tarp jaunų žmonių. Jų anglų kalbos lygio tikrinti dažniausiai nebereikia – visi kalba gerai“, – patvirtina I. Rinkevičienė. „Alma littera“ įmonių grupės personalo direktorė teigia, jog nors versle anglų yra pagrindinė kalba, rusų kalba taip pat reikalinga.
I. Rinkevičienės teigimu, tam tikrose pareigose – pardavimo, leidinių vadovų – užsienio kalba būtina, kitose pozicijose geras užsienio kalbos mokėjimas taip yra didelis privalumas.
Kalbos išmokti lengviau tada, kai jos reikia
Tai, kad lietuviai imlūs kalboms patvirtina ne tik ES duomenys, bet ir kalbos specialistai. Iš tiesų, mūsų šalies geografinė pozicija ir jos dydis lemia būtinybę šnekėti užsienio kalba. S. Petronienė nurodo ir dar vieną kalbos mokymąsi lengvinančią aplinkybę – motyvaciją.
„Kalbos teoriškai išmokti galima, tačiau jei ji praktiškai nevartojama – greitai pamirštama. Mokytis lengviausia tą kalbą, kurios reikia“, – teigia KTU Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja.
Kai reikia, net ir visai neturėdami pradmenų, medikai, statybų inžinieriai, kitų sričių specialistai išmoksta norvegiškai ir švediškai. Skandinavų kalbos paminėtos neatsitiktinai – šiuo metu jos yra tarp labiausiai pageidaujamų užsienio kalbų tiek vertimų versle, tiek kaip papildomos kvalifikacijos darbinantis, kadangi Lietuvos verslo ryšiai su Skandinavijos šalimis yra labai glaudūs ir nuolat plečiami.
Japoniškai iš japonės lūpų
Populiariausios tarp KTU studentų yra rusų, vokiečių, ispanų, švedų kalbos. KTU visais lygiais – nuo pradedančiųjų iki C 1 – galima išmokti vokiečių, prancūzų, rusų, ispanų kalbas, pradedančiųjų lygiu – italų ir švedų, mokoma net ir egzotiškų japonų ir kinų kalbų, planuojama mokyti norvegų kalbos. Universitetas siūlo užsienio kalbos kursą B2 lygiu visuomenei: 40 val. kurso kaina 490 Lt, o KTU studentams 64 valandų kursas kainuoja tik 260 Lt. Kaip papildomą modulį šį kursą gali pasirinkti ir tie studentai, kuriems sunku pasiekti užsienio kalbos C1 lygį.
Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja pastebi, jog neretai studentus kalbų mokytis motyvuoja dėstytojai: anglų, prancūzų, rusų, ispanų, italų, japonų ir kinų KTU moko užsieniečiai, kuriems šios kalbos yra gimtosios. „Iš tiesų, kalbos mokymasis – tai ne tik žodyno ir gramatinių taisyklių įsisavinimas, bet ir susipažinimas su nauja kultūra. Kalba padeda pažinti istoriją, tradicijas, praplėsti akiratį“, – kalbų mokymosi privalumus vardija S. Petronienė.
Keliomis kalbomis šnekantys žmonės – geresni vairuotojai
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog kalbėjimas užsienio kalba aktyvina smegenis, nes jos nuolatos turi atpažinti reikšmes, lyginti jas skirtingose kalbų sistemose, o tai pagerina problemų sprendimo įgūdžius. Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, jog keliomis kalbomis šnekantys žmonės yra geresni vairuotojai – įpratę kalbėdami persijungti iš vienos kalbos į kitą, jie geriau paskirsto dėmesį kelioms užduotims iš karto, kas vairuojant yra ypač svarbu. Daugybė tyrimų rodo, jog keliomis kalbomis kalbantys žmonės mažiau rizikuoja susirgti Alzheimerio liga, o tarp kitų mąstymo savybių, kurias gerina kalbų mokėjimas yra atmintis ir pastabumas. Beje, kalbantieji užsienio kalba paprastai geriau moka gimtąją, kadangi yra labiau įsigilinę į kalbos sandarą apskritai.
Užsienio kalbų mokėjimas naudingas ne tik profesiniu ar praktiniu požiūriu, jis ne tik gali padėti susirasti geriau apmokamą darbą, susigaudyti svetimoje šalyje, bet ir pakelti bendrą gyvenimo kokybę.
