Kaip teigia Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektorius prof. Audrius Klimas, studijų ir mokslinių tyrimo proceso gerinimas – kiekvieno universiteto ar kolegijos reikalas ir teisinis pagrindas tam neturi tokios reikšmingos įtakos.
„Aukštasis Lietuvos mokslas perėjo prie europinių ECTS kreditų sistemos, per Studijų kokybės vertinimo centrą vyksta nuolatinis studijų programų analizavimas, atnaujinimas, universitetai tapo viešosiomis įstaigomis – atsiranda naujų finansavimo būdų, lengviau galima disponuoti turtu, daryti tam tikrus sprendimus. Čia reforma vyksta visiškai nepriklausomai nuo įstatymo ar KT išaiškinimo. Ir ji nėra momentinis vyksmas, tai yra studijų programų gerėjimas, dėstytojų kvalifikacijų kėlimas – nuolatinis kasdieninis darbas. Visos aukštosios mokyklos darė tuos dalykus ir prieš 5, 10 ar 15 metų“, – tikina A. Klimas.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius prof. Remigijus Žaliūnas teigia, kad tai, jog kai kurie įstatymo aspektai prieštarauja konstitucijai, nereiškia, kad aukštojo mokslo sistema ėjo (ar buvo vedama) neteisinga kryptimi. „O dėl universitetų tinklo optimizavimo, konkurencijos skatinimo – tie dalykai bus neišvengiamai ir jie yra reikalingi“, – mano rektorius.
Vertindamas dabar jau nebegaliojantį mokslo ir studijų įstatymą jis teigė, kad jis nebuvo kliūtis aukštosioms mokykloms gyvuoti. „Aukštosioms mokykloms mokslo ir studijų įstatymas netrukdė siekti savo tikslų ar įgyvendinti projektus. Dabar mes lauksime įstatymo pataisų, koreguosime statutus ir gyvensime jau naujoje teisinėje aplinkoje“, – pasak R. Žaliūno, didelių pokyčių būti neturėtų.
Nutarimas apsaugos universitetų autonomiją
LSMU rektoriaus nuomone, į situaciją reikia žvelgti pozityviai – įstatymas, prieštaravęs konstitucijai, paskatino KT pateikti nutarimą, kuris apsaugos aukštojo mokslo vertybes. „Išaiškinimas dar labiau sustiprina aukštųjų mokyklų autonomiją ir tie sprendimai galios ne vieną dešimtmetį. O ateities politikams tie 144 puslapiai, surašyti teismo, nepaliks tiek daug erdvės nekonstruktyvioms kalboms. Tai – didžiulė nauda“, – įsitikinęs R. Žaliūnas.
Jis priminė, kad dar prieš priimant mokslo ir studijų įstatymą, LURK buvo atkreipusi dėmesį, kad mokslo ir studijų įstatymas gali prieštarauti konstitucijai. Tačiau Seimo akademinės bendruomenės argumentai neįtikino.
„Bet kuri valdžia nori prisiliesti prie universiteto autonomijos – tai nėra unikalus dalykas, visose civilizuotose šalyse tas procesas vyksta, tik mes, lietuviai, esame laimingi tuo, kad mūsų konstitucijoje pakankamai daug vietos skirta būtent aukštajam mokslui“, – teigia R. Žaliūnas.
Valstybė turėtų rūpintis prioritetinėmis sritimis
Pasak A. Klimo, savo nutarime KT beveik nepalietė krepšelių sistemos, kuri, rektoriaus manymu, yra ydinga. „Nebuvo paliestas studijų finansavimo klausimas – KT labai ryškiai nekritikavo krepšelių sistemos, nors ji tikrai yra diskutuotina, nes daugybė sričių yra priklausomos nuo jaunuolių apsisprendimo – ne tik studijų, bet ūkio sritys. Jei programa nėra populiari, nereiškia, kad ji nėra reikalinga. Kadangi krepšelis eina paskui studentą, yra tokių programų, kurios nesurenka finansavimo ne dėl to, kad yra nereikalingos, o dėl to, kad nėra populiarios“, – apgailestauja VDA rektorius.
R. Žaliūnas taip pat įsitikinęs, kad studijų finansavimo sistemai yra kur tobulėti: „Valstybė turi užtikrinti tas studijų vietas, kurios yra orientuotos ne į rinką, bet į viešąjį sektorių. Tarkime, visuomenės sveikatos specialistai – jie neturėtų studijuoti savo lėšomis.“
A. Klimas taip pat suabejojo KT argumentais dėl studentų rezultatų peržiūrėjimo: „Siūloma rotaciją vykdyti kas semestrą, bet čia su VDA akademine bendruomene mes turėjome diskusiją ir priėjome išvadą, kad vis dėlto būtų logiškiausia ir racionaliausia turėti rotaciją kas metus, o ne kas semestrą, nes metai yra pilnas mokymo ciklas, į kurį mes orientuojamės.“ Kita vertus, jis pritarė, kad šiuo metu egzistuojanti tvarka, kad rotacija vyksta kas dveji metai, yra tikrai keistina.
Konkurenciją ir skatina, ir slopina
R.Žaliūnas pabrėžė, kad, siekiant studijų kokybės, konkurencijos principas aukštojo mokslo sistemoje yra būtinas. Juo svarbiau yra universitetams konkuruoti tarptautiniu lygmeniu. Tačiau Lietuvoje tam nėra sudarytos tinkamos sąlygos.
A. Klimo nuomone, konkurencija yra reikalinga, tačiau klausimas, tarp ko ji turi vykti. „Žiūrėkime į VDA – mes turime stojamuosius egzaminus, nepriimame studentų pagal mokyklos baigimo pažymius. Bet stojamųjų egzaminų tvarka yra tokia, kad mes konkuruojame su Šiaulių ar Klaipėdos universitetais, kurie turi kelias dailės studijų programas, bet ne su Talinu, Varšuva ar Amsterdamu.“
VDA rektorius taip pat suabejojo aukštųjų mokyklų jungimo idėja, nes būtent tai panaikintų Lietuvos universitetų konkurenciją. „Darbo grupė, kuri buvo sukviesta svarstyti universitetų optimizavimą, pasiūlė turėti po vieną universitetą Vilniuje ir Kaune, tai kas čia su kuo konkuruotų? Tad iš vienos pusės konkurencija yra skatinama, o iš kitos – vykdomi administraciniai veiksmai, kurie, mano manymu, ją slopina.“
