Mitingo metu buvo protestuojama prieš vykdomą aukštojo mokslo skurdinimą, neoliberalią socialinę politiką, antidemokratišką aukštojo mokslo reformą.
V.Pranckietis džiaugėsi protestuotojais
Prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pasisakyti išėjęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis džiaugėsi susirinkusiais protestuotojais ir mitingo idėja: „Jei garsiai pasisakysite ir prie Vyriausybės – galbūt pavyks susitarti“.
Susirinkusieji piktinasi, kad ministerija šalinasi ne tik diskusijų dėl aukštojo mokslo reformos, bet ir neatsako, kas laukia atleistų darbuotojų. „Permainos turi atnešti naudą ne tik valstybei, bet ir bendruomenei“, – kalbėjo Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovas Sigitas Vaitkevičius.
Išnykimo grėsmė regioniniams universitetams
Šiaulių universiteto profesorius daktaras Juozas Pabrėža sako, kad regioninių universitetų sujungimas yra didelis smūgis ir grėsmė išnykti.
„Nepadarykit nedovanotinos klaidos, už kurią gali tekti brangiai sumokėti ir už kurią mums neatleistų vaikai ir vaikaičiai“, – į Vyriausybę kreipėsi profesorius.
Kauno technologijos universiteto (KTU) socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys pasisako už reformas, bet ne tokias, kurios prieštarautų Konstitucijai. Jo teigimu, niekas neturi būti nuspręsta be autonomiją turinčių universitetų pritarimo: „Mes esame už pažangą, reformą, kokybę, bet priimant sprendimus valdžia turi laikytis Konstitucijos ir demokratijos“.
Skelbs solidarų streiką
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorius Algis Davidavičius piktinasi, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos nebuvo kviečiamos konsultuotis: „Mūsų peticijų ir mitingų neužteks, siūlau pagalvoti apie solidaraus streiko skelbimą, tik taip būsim išgirsti.“ Lektorius taip pat siūlo prie būsimo streiko prisijungti ir mokytojų profsąjungą
Tuo tarpu švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius atšovė: „Nemanau, kad tai yra teisingas pasakymas, aš pats asmeniškai per pastaruosius kelis mėnesius su profsąjungų atstovais buvau susitikęs gal tris kartus ir jie yra apie viską informuoti. Mes juos išklausome, jie teikia siūlymus, kurie buvo nagrinėjami rengiant planą. Su aukštųjų mokyklų atstovais yra bendraujama nuolat.“
Studentams rūpi mokslo kokybė
Pasak reformos šalininkų studentų, svarbiausia yra mokslo kokybė, o priėmus šią reformą bus daugiau dėmesio skiriama pačioms studijoms. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Mažvydas Savickas sako, kad pagal parengtą universitetų optimizavimo planą būtų galima kelti darbuotojų atlyginimus, stipendijas.
Kita studentų dalis yra kiek kitokios nuomonės – štai LSMU studijuojanti Akvilė pasisako už reformą, tik kitomis sąlygomis: „Mes suprantame, kad reforma yra reikalinga, tik ne tokia, kurią mums siūlo ŠMM.“
Protesto akcijos dalyviai atsinešė plakatus, kurie skelbė: „Rinkimų programa apie ratus, darbai – apie batus“, „Regionai be universitetų – regionai be ateities“, „Mokslas ir verslas – tai ne tas pats!!“
Niekur nestudijuojantis Domas mano, kad pati reforma yra juokinga: „Pasiruošimas permainoms yra menkas ir neadekvatus, pavyzdžiui Vyriausybės perduotas universitetų jungimo plane aukštosios mokyklos yra įvertintos nekokybiškai.“
„Universitetas nėra popierius ir nėra keturios mūrinės sienos, universitetas visų pirma yra laisvų jaunų susirinkusių žmonių vieta, kurioje vyksta diskusija“, – sako Domas.
Vilniaus dailės akademijoje studijuojanti Indrė mano, kad tokia į pinigus orientuota reforma nuslopins studentų balsą. „Mums rūpi išsilavinimas bendrąja prasme, ne pats diplomas, ne perspektyva darbo rinkoje, mes norime įgauti visapusišką išsilavinimą, dalyvauti valstybės gyvenime.“
Pasigedo universitetų balso
„Mes už pertvarką, bet pertvarka turi būti demokratiška, pertvarka turi būti atsakinga“, – žurnalistams prie Seimo prasidėjusiose akcijoje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė.
BNS paklausta, kas dabar planuojamoje pertvarkoje yra nedemokratiško, ji kritikavo tai, kad pradinį reformos planą rengė darbo grupė be akademinės bendruomenės atstovų. Premjero Sauliaus Skvernelio sudarytoje darbo grupėje, kuriai vadovavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, buvo viceministras Giedrius Viliūnas, Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas, pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, premjero patarėja Unė Kaunaitė, bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas, bendrovės „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro laikinasis vadovas Ramojus Reimeris, Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas ir kiti.
„Jeigu skaitai apie darbo grupę, joje nėra nė vieno akademinio darbuotojo, kuris supranta, ką tai reiškia daryti mokslą (...). Kada aš 30 ir daugiau metų dirbu universitete ir sako, kad aš nekompetentinga, arba mano kolegos, kurie dirba daugiau aš mažiau metų, nekompetentingi pasakyti, kaip reikia daryti pertvarką, tai yra įžūlus melas“, – sakė A.Lapinskienė.
Darbo grupė, be kita ko, nagrinėjo ir aukštųjų mokyklų pateiktus siūlymus, kaip turėtų atrodyti pertvarka.
Anot A.Lapinskienės, jau studentui aišku, kad rengiant reformą svarbu konkrečiai įvardyti, kokie bus jos padariniai, pavyzdžiui, kiek žmonių bus atleista ir kur jie eis, kaip bus matuojama kokybė, kurios siekiama.
Protesto akcijos dalyviai atsinešė plakatus, kurie skelbė: „Rinkimų programa apie ratus, darbai – apie batus“, „Regionai be universitetų – regionai be ateities“, „Mokslas ir verslas – tai ne tas pats!!“ ir kt.
Pasak eitynių organizatorių, planuojamais pokyčiais aukštajame moksle universitetai bus sujungti prievarta, taps „akademinio verslo“ įmonėmis. „Gali būti, kad po gražiais pažadais apie būsimą proveržį ir pribloškiančią aukštojo mokslo reformos naudą visuomenei slypi visai kiti tikslai siauroms egoistinėms interesų grupėms ir konkretiems akademinio elito atstovams“, – teigia LAMPSS pirmininkė Asta Lapinskienė.
Protestuotojus pasitiko reformos šalininkai
Protestas prasidėjo prie Seimo, o vėliau Gedimino prospektu protestuotojai pasiekė Vyriausybės rūmus, kur jų jau laukė aukštojo mokslo reformos šalininkai, raginę nesustoti pusiaukelėje ir konsoliduoti aukštąsias mokyklas.
Reformos šalininkus išreikšti savo poziciją neoficialiai pakvietė Švietimo ir mokslo ministerija, paraginusi prisijungti visus, kurie palaiko planuojamus pokyčius aukštajame moksle, ir mano, kad eitynių organizatoriai neteisingai interpretuoja reformos iššūkius ir tikslus.
Universitetų senatų atstovai ir studentai pakviesti rinktis prie Vyriausybės ir palaikymą išreikšti plakatais bei pasisakymais. Tiesa, ministerija patikslino, kad tai nėra oficiali jos pozicija. Ministerija teigė, kad šį kvietimą be vadovybės žinios išplatino Komunikacijos skyriaus darbuotojas, kuris dėl to bus įspėtas.
Paklaustas, kaip reaguoja į tai, kad Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai į tą patį mitingą pakvietė ir reformos šalininkus, LAMPSS atstovas S.Vaitkevičius sakė: „Aš manau, kad demokratinėje visuomenėje kiekviena nuomonė yra svarbi ir tik dauguma gali spręsti tai, kas bus, bet išgirsti turi būti visi argumentai, turi būti priimtas bendras sprendimas.“
Ankstesniame reformų plane buvo nurodyta, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje turėjo veikti Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune turėjo likti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Tačiau Seime pasipylė daug kitokių siūlymų.
