Pirmojo priėmimo etapo metu tokių studijų programų buvo 64.
„Kai kurios programos praranda aktualumą – tai natūralu, – teigia švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, tačiau atkreipia dėmesį į tas aukštąsias mokyklas, kurioms teko stabdyti didelį skaičių programų. – Aišku, didelės sustabdytų studijų programų procentinės dalys rodo tam tikrą krizę, tačiau ji jau nebe pirmi metai pastebima. Ne pirmi metai kalbama, kad studijų programų skaičius Lietuvoje yra labai didelis, lyginant su kitomis šalimis, daug besidubliuojančių programų įvairiuose universitetuose“, – teigia jis.
Anot G.Viliūno, aukštosios mokyklos, ypač regioninės, galėjo nujausti, kad tam tikros studijų programos studentų nesudomins ir priėmimą į jas teks stabdyti.
„Jos tikrai galėjo puikiai prognozuoti, kurių programų studentai nesirinks, bet jos nesusitarė, programų nesustambino ir įvyko taip, kaip įvyko“, – teigia viceministras.
Šiaulių universitetas nepasiduos
Daugiausiai 21-os studijų programos šįmet neorganizuos Klaipėdos universitetas (KU). Tai – ugdymo, humanitarinių mokslų, sportinių šokių, kai kurios socialinių bei gamtos mokslų studijų programos.
Penktadienį, patikslinęs informaciją, antrojoje vietoje pagal sustabdytų studijų programų skaičių rikiuojasi Vilniaus universitetas (VU). Tokių programų aukštojoje mokykloje – 11.
„Priėmimą sustabdėme į besidubliuojančias programas, pavyzdžiui, Lietuvių filologiją ir Turkų, estų bei naująją graikų kalbą, – teigia VU viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys. – Reikiamo studentų skaičiaus nesurinko Statistikos studijų programa, kuri iš dalies dubliavosi su ekonometrija, taip pat Programų sistemos VU Kauno fakultete, kuri analogiška vykdomai programai Matematikos ir informatikos fakultete Vilniuje. Minimalus studentų skaičius nesusirinko ir į Kultūros vadybos bei Verslo valdymo studijų programas. Priėmimas sustabdytas ir į Anglų ir rusų kalbų studijas Užsienio kalbų institute [...]. Reikiamo stojančiųjų skaičiaus nesulaukė ir Vadybos informacinių sistemų, Žinių ir inovacijų vadybos, Kultūros informacijos ir komunikacijos bei Energetikos fizikos programos.“
Mykolo romerio universitetas (MRU) skelbia sustabdęs 9 studijų programas, Šiaulių universitetas (ŠU) – 8. Pastraosios Komunikacijos, rinkodaros ir neakademinės veiklos tarnybos direktorius Modestas Grigaliūnas teigia nežinantis, ar kitąmet universitetas sustabdytas programas vykdys.
Šiaulių universitetui, kaip ir Klaipėdos universitetui, mes matome išeitį jungtis su stipresnėmis aukštosiomis mokyklomis.
„Nepaisant to, kad kai kurios programos nesulaukė stojančiųjų, jų buvimas yra svarbus tiek regionui, tiek visai valstybei (vėlgi kalbame visos šalies aspektu), todėl turi būti kuriami būdai, kaip būtų galima pritraukti stojančiųjų į jas“, – atsakyme 15min teigia jis bei priduria, kad studijų programas reikia stambinti.
G.Viliūnas sutinka, kad ŠU svarbu pritraukti stojančiųjų, tačiau tokių, anot jo, „objektyviai per mažai“.
„Visame Šiaulių regione yra ribotas skaičius žmonių, kurie baigs mokyklas, ir šis skaičius mažės, – sako viceministras. – Šioje vietoje Šiaulių universitetui, kaip ir Klaipėdos universitetui, mes matome išeitį jungtis su stipresnėmis aukštosiomis mokyklomis. Sakykime, specializuotos inžinerijos studentų grupės Šiauliuose būtų renkamos kas treti metai, ar kas antri, arba kad pusė grupės studijuotų Kaune, kita pusė Šiauliuose – Vilniuje, Šiauliuose. Būtų lengviau, nes dabar išlaikyti inžinerijos studijas Šiauliuose reiškia turėti profesorius, tam tikrą bandomąją bazę. Tai labai brangu. Mes negalime to išlaikyti dėl kelių studentų“, – dėsto G.Viliūnas.
Tiek pat studijų programų kaip ir ŠU sustabdė Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU).
Kauno technologijos universitetas (KTU) sustabdė 5 studijų programas, Vilniaus dailės akademija (VDA) – 4, Lietuvos sporto universitetas (LSU) – 3. Tačiau, LSU ryšių su visuomene specialistės teigimu, tokį sprendimą lėmė ne mažas abiturientų susidomėjimas.
„Šios studijų programos sulaukė pakankamai norinčiųjų jas studijuoti, tačiau dalis jų pasirinko šias studijų programas ne pirmuoju pageidavimu, kiti pageidavo studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje, o LSU valstybės finansuojamų studijų krepšelių į šias programas negauna jau ne vienerius metus, dar kiti „nepraėjo“ nustatyto konkursinio balo, kai kurie stojantieji neprikabino reikalingų dokumentų ir panašiai“, – programų stabdymo priežastis vardija Giedrė Žakelė ir priduria, kad universitetas į jas priėmimą vykdys kitąmet.
LEU: nepopuliarios mokamos studijų vietos
3 studijų programas „uždarė“ Lietuvos edukologijos universitetas (LEU).
„Kadangi šiais metais nebuvo skirtas valstybės finansavimas dalykų mokytojų rengimui lygiagrečiuoju būdu ir nustatytas priimtųjų į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas [...] minimalus studijų vietų skaičius, mokamos studijų vietos nebuvo populiarios stojantiesiems. Pavyzdžiui, lenkų filologiją rinkosi tik du stojantieji“, – apie priežastis, lėmusias programų „uždarymą“, kalba LEU Akademinių reikalų direkcijos vadovė Rasa Matonienė.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) nerentabiliomis paskelbė 2 bakalauro ir 3 magistro studijų programas.
„Į kai kurias iš šių (sustabdytų – aut. past.) studijų programų VGTU kitąmet planuoja vykdyti priėmimą, nes tai kokybiškos, aukštus tarptautinius reikalavimus atitinkančios bei šaliai labai svarbios ir reikalingos studijų programos“, – aiškina universiteto studijų prorektorius Romualdas Kliukas.
Anot jo, tai – Ekonomikos inžinerijos ir Gaisrinės saugos studijų programos. Pirmoji jų, kaip teigia prorektorius, – labai kokybiška ir aukštai įvertinta, antroji – labai reikalinga, mat gaisrinės saugos srities specialistų neruošia jokia kita aukštoji mokykla.
Galima pritarti, kad tam tikros nišinės programos gali būti svarbios, nors ir nėra ypač patrauklios.
„Būtina apsispręsti, ar valstybės mastu mums reikia profesionalių gaisrinės saugos specialistų ir jei taip, valstybė turėtų atitinkamai tai parodyti – skatinti ir remti tiek gaisrinės saugos specialistų parengimą, tiek kelti šių atsakingos srities darbuotojų atlyginimus“, – mano R.Kliukas.
„Galima pritarti, kad tam tikros nišinės programos gali būti svarbios, nors ir nėra ypač patrauklios, – R.Kliukui antrina viceministras. – Tokių programų yra ir daugiau, pavyzdžiui, egzotiškų kalbų studijos, dėl to joms galimos tam tikros išimtys. Šiais metais [...] tą išimčių sąrašą reikės tikslinti“, – priduria G.Viliūnas.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), LCC tarptautinis universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) nerentabiliomis paskelbė taip pat 2 programas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai (LKA) studijų programų stabdyti neteko.
Lietuvos kolegijos priėmimą sustabdė į 26-ias studijų programas.
Aukštosios mokyklos, sustabdžiusios tam tikras studijų programas, gali jas išregistruoti arba priėmimą į jas vykdyti kitąmet.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), aukštojo mokslo pertvarkos plane numačiusi studijų programų skaičių sumažinti nuo 1800 iki 700, minimalius reikalavimus besimokančiųjų skaičiui įvedė pirmą kartą. Jie įsigalioja nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
Valstybės finansavimas nuo rugsėjo 1-osios bus skiriamas tik toms studijoms, kurios surinks nurodytą minimalų studentų skaičių: ne mažiau kaip 15 pirmakursių socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programose, ne mažiau kaip 10 – biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijose ir ne mažiau kaip 4 – menų studijose.
Šįmet priėmimą vyksta 19 universitetų ir 21 kolegija. Stojantieji galėjo rinktis iš 713 studijų programų. Kaip informuoja LAMA BPO, priėmimo laikotarpiu dėl nepateikto valstybės užsakymo, dėl programų stambinimo ar dėl silpnos traukos ir kitų priežasčių dar 64 studijų programos atsiimtos, stojantieji nukreipti į kitas artimiausias programas.
