„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

B.Burgis: Ša! Šiandien mokysimės, kaip ant gaublio užmauti prezervatyvą

Pedagogas, buvęs ilgametis KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis įsitikinęs, kad geras mokytojas ne tas, kuris stengiasi sukimšti į vaikų galvas kuo daugiau informacijos. Geras mokytojas – tas, kuris sugeba savo pirma fraze šokiruoti, sukelti tokią emocijų bangą, kad pamoka atmintyje išliks visam gyvenimui.
Buvęs gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis
Bronislovas Burgis / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Suprasti akimirksniu

  • Būdas suvaldyti nevaldomus paauglius – kalbėti jų kalba
  • Kaip nemokėjimas rišliai dėstyti mintis gali pridaryti bėdų
  • Visam gyvenimui įsimena faktai, kurie nustebina ar sukelia emocijas
  • Mokyklų ateitis – integruotas mokymas

Kodėl pamokos pradžia turi šokiruoti?

Šią taktiką vaizdingais pavyzdžiais pedagogas pademonstravo skaitydamas pranešimą mokytojams skirtoje konferencijoje „Šiuolaikinė lyderiaujanti mokykla: kaip sudominti Z kartą“, kurią organizavo TAMO grupė.

Pasak B.Burgio, mokytojas pirmiausiai turi būti sektinas pavyzdys vaikui. Jeigu jis tik kals jam į galvas savo tiesas, vaikas žiūrės į jį ir galvos: „Jeigu visa tai darysiu, būsiu kaip tu. Ne, aš nenoriu.“

„Mes užverčiame vaikus informacija, o jie klausia – ar visa tai yra taip svarbu? Pasiaiškinkime. Dabar klausykite įdėmiai, nes tai, ką pasakysiu, yra labai svarbu.

„Jūsų smegenis sudaro 80 proc. vandens.

Garsas vandenyje sklinda keturis kartus greičiau negu ore.

Trijų dešimtųjų Sacharos dykumos energijos užtektų visai Europai.

Vienintelė raidė, kurios nėra periodinėje lentelėje, yra j.

Bananai patys nesidaugina, juos gali dauginti tik žmogus.

Šaltas vanduo sveria daugiau negu karštas vanduo.

Jeigu žemyn mesčiau stiklinį rutuliuką, jis atšoktų aukščiau negu guminis.

Vyrai, kurie kiekvieną rytą, išeidami į darbą, pabučiuoja žmoną, gyvena 5 metais ilgiau.

30 proc. suaugusių kinų gyvena su savo tėvais.

Jeigu norite parduoti savo namelį greičiau ir už didesnę kainą, nudažykite jį geltonai“.

Mokytojas garsiai surėkia: „Ša! Šiandien mokysimės užmauti prezervatyvą ant gaublio“. Visi sustingo, suakmenėjo, tik viena mergaitė paklausė: „O kas yra gaublys?“

Tikiuosi, visa tai įsidėmėjote. Šiek tiek vėliau paaiškės, kam to reikėjo. Tiesiog noriu pabrėžti, kad niekas, jokios technologijos nesužavės mokinio, jeigu vos įėjęs į klasę, mokytojas nepadarys taip, kad tuo, ką jis žada pateikti, susidomėtų.

Štai pavyzdys. Direktorius priėmė jauną mokytoją septintokams, bet iš karto perspėjo, kad tai chuliganai, kurie nieko neklauso. Mokytojas įeina į klasę – iš tiesų, visi eina galvomis, viskas sujaukta.

O jis garsiai surėkia: „Ša! Šiandien mokysimės užmauti prezervatyvą ant gaublio“. Visi sustingo, suakmenėjo, tik viena mergaitė paklausė: „O kas yra gaublys?“ Mokytojas atsako: „Va, nuo to ir pradėsime“, – pasakojo B.Burgis.

Kurioziški pavyzdžiai, kodėl būtina išmokti rišliai kalbėti ir rašyti

„Pateiksiu keletą akcentėlių, kurie sudomintų moksleivius. Visi klausia – kas ta meilė. Aš sakau: susiranda akys, susitinka lūpos, pasiklausia rankos ir amžių amžiams apsikabina širdys. O tada galiu šnekėti apie šeimyninius santykius ir visa kita“, – drąsiai rėžė pranešėjas.

Dar keletas jo pateiktų pavyzdžių, galinčių padėti vaikams suprasti motyvaciją, kodėl verta išmokti rišliai kalbėti ir rašyti, nes vien moralai nepadeda.

„Prisimenu klasės draugę, kuri, pildydama anketą, kur studijuoti, parašė: „Kur studijuosiu, aš dar neapsiperdžiau.“ Kai mano fantastiška mokytoja visai klasei perskaitė šį sakinį, aš supratau – reikia išmokti rašyti. O viename seminare teko išgirsti, kaip pasiaiškinimą parašė kelių eismo taisyklių pažeidėjas: „Pėsčiasis lakstė po kelią kaip prisuktas, aš turėjau aktyviai manevruoti, kad jį partrenkčiau“, – sąmojus žarstė pedagogas.

Kas yra pamoka visam gyvenimui?

Kas, B.Burgio teigimu, yra pamoka visam gyvenimui? Pranešėjas tikino iki šiol atsimenantis, kaip vienas profesorius aiškino, kas yra nanometras: tai atstumas, per kurį per vieną sekundę paauga vyro barzda.

Kitas pavyzdys – iš kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus pokalbio, kurio metu kompozitorius sutiko, kad taip, Čiurlionis buvo išprotėjęs, tačiau ne visai. Mat išprotėję žmonės nepiešia vėliavų, o Čiurlionio paveiksluose yra vėliavų. Iš kur G.Kuprevičius tai ištraukė – nesvarbu, bet faktas įsimins visiems.

Prisimenu klasės draugę, kuri, pildydama anketą, kur studijuos, parašė: „Kur studijuosiu, aš dar neapsiperdžiau“. Kai mano fantastiška mokytoja visai klasei perskaitė šį sakinį, aš supratau – reikia išmokti rašyti.

„Kad tai būtų pamoka visam gyvenimui, turi parodyti kažką tokio, ko niekas kitas neparodys. Kai mano dėstytojas šokėjas per medžiagos formos paskaitas vaizdžiai įrodė, kad jei lenksi iš vienalytės medžiagos padarytą strypą, jis lūš palei pagrindą, likau sužavėtas. Tai vienintelis dalykas, kurį atsimenu iš šių paskaitų.

Mokytojas negali mokyti tik matematikos, lietuvių ar anglų kalbos. Mokytojas moko visko iš karto, nes gyvenimas nesuskirstytas į pamokas. Atleiskite man, informacinių technologijų mėgėjai, bet žmogus kaip sistema niekada nebus niekuo pakeista, nes žmogus – efektyviausia pasaulio sistema. Net karo moksluose žmogus veikia patikimiau už bet kokią techniką.

Todėl reikia žiūrėti į akis vaikams, ir jie žiūrės į mokytojo akis. Tik taip mokytojas supras – mokinys mokosi ar tik užėmęs zuikio pozą, jis nieko negirdi, tik netrukdo. Pagaliau vaikai turi matyti, ką moka pats mokytojas. Jis turi parodyti, kokias knygas parašė, kokius konspektus parengė, ką pats sukūrė ir įdėjo į elektroninę erdvę“, – teigė pranešėjas.

Informacija tampa svarbi, jei sukelia emocijas

Pasak B.Burgio, didžiausias motyvatorius – emocijos, o jas gali sukelti tik integruotas mokymas. Vyksta istorijos pamoka apie karą? Tegu skamba muzika iš žinomo, skaudaus siužeto filmo apie karą. Tegu mokytojas kartu su muzika perteikia šį siužetą, perskaito karo metais rašyta gerą eilėraštį, priartina informaciją prie žmogaus, o tada jau galima pasikalbėti ir apie faktus.

„Dabar patikrinsiu jus. Kas man pasakys pirmuosius penkis teiginius iš dešimties faktų sąrašo, kurį perskaičiau pradžioje?

Taigi per pamoką galime kišti į mokinių galvas, ką norime, bet po penkių minučių sužinosime, kad niekas nieko neįsidėmėjo, nes nėra jokios motyvacijos klausyti tų 10 teiginių iš interneto.

Kuriems galams mums reikia visa tai žinoti? Todėl tikrindami mokinių žinias atsisakykime įpročio klausti tai, kas, mūsų manymu, yra svarbu. Klauskime ne to, ką mes žinome, bet to, ką žino mokinys. Atėjo laikai, kai reikia išmokyti vaikus atsakinėti greitai, išmokyti juos per 10 minučių parašyti ne viską, ką jie žino, bet ką gali greičiausiai išdėstyti“, – tikino pedagogas.

Dar vienas linksmas šį teiginį iliustruojantis pavyzdys. Vaikas prieš miegą prašo tėčio pasikalbėti, o šis moja ranka – esą atsikabink, noriu miego. „Tėti, labai reikia“. – „Na gerai, sakyk, tik greitai“. – „10 eurų“.

Buvo kaltinamas sistemingu moksleivės bauginimu

B.Burgis KTU gimnazijos direktoriaus postą paliko, kai 2014 m. prasidėjo teismo procesas dėl konflikto su viena gimnazijos moksleive, kuriai jis pasiūlė palikti mokymosi įstaigą, nes ji pažeidė vidaus taisykles, draudžiančias vaikams rūkyti, vartoti svaigalus bei narkotines medžiagas. Mergina buvo pričiupta rūkanti. Pokalbiai su mergina ir jos tėvai buvo slapta įrašyti ir pateikti teismui kaip įrodymas, kad direktorius moksleivei grasino.

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėję bylą, skyrė jam metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę su pasižadėjimu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų, vykdymą atidedant metams.

B.Burgis teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė Kauno apygardos teismui, kuris gegužės pradžioje konstatavo, kad nors pokalbių metu kai kurie nuteistojo pasisakymai buvo pernelyg emocingi, ne visai suderinami su jo, kaip pedagogo, statusu, tačiau, įvertinus faktinę situaciją, duomenis apie nuteistąjį ir nukentėjusiąją, jų tarpusavio santykius, pokalbių, kurių metu buvo išsakytos atitinkamos frazės, turinį, jie šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomi kaip nukentėjusiosios sistemingas bauginimas naudojant psichinę prievartą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs