Tokius duomenis paskelbė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), remdamasi Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirmine analize, kuri apžvelgia, kaip į darbo rinką integravosi 2012 ir 2013 metais baigusieji Lietuvos kolegijas ir universitetus. Apžvalgoje pateikiamas absolventų įsidarbinamumas ir vidutinis atlyginimas pagal specialybes.
Ministras: „Ne dėl to, kad aš kaunietis“
Švietimo ir mokslo ministras, aiškindamas, kodėl studijavę Kaune pirmauja pagal atlyginimus, atkreipia dėmesį į čia ruošiamų specialistų pobūdį.
„Gal todėl, kad ten yra daug medikų ir inžinierių. Dėl to, kad aš iš Kauno, tie rezultatai tikrai nėra geresni“, – BNS sakė ministras.
Dėl to, kad aš iš Kauno, tie rezultatai tikrai nėra geresni, - juokavo ministras.
Jis teigė, kad kvalifikacijų žemėlapio duomenis stojantieji turėtų naudoti kaip reitingą rinkdamiesi, kur studijuoti, o valstybė – kaip pagalbinę medžiagą planuojant studijų krepšelių pasiskirstymą.
„Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Darbo birža, Ūkio ministerija ir taip toliau iš valstybės pozicijų pažiūrėjo, kokią produkciją mums duoda aukštosios mokyklos: kaip tie žmonės randa darbą, kiek jie uždirba baigę studijų programas, kiek jų įsidarbina pagal specialybes“, – aiškino ministras.
Geriau uždirba pas privatininkus
Didžiausi įsidarbinimo procentai pastebimi tarp tų absolventų, kurie studijas baigė ir įsidarbino Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse. Iškart baigę studijas susiranda darbus daugiau nei 75 proc. absolventų.
Analizė atskleidė, kad absolventai, įsidarbinę privačiajame sektoriuje, gauna didesnius atlygius nei dirbantys viešajame sektoriuje. Tiek 2012, tiek 2013 metų duomenimis, vyrų atlyginimas tarp visų studijų pakopų absolventų yra didesnis nei moterų.
Be to, nustatyta, kad darbas studijų metu ypač dažnas reiškinys tarp visų pakopų studentų, daugiau nei 80 proc. jų yra dirbę studijuodami. Darbo patirtis studijų metu didžiausią įtaką turėjo antrosios pakopos absolventų atlyginimui ir įsidarbinimui – dirbusieji studijų metu praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo gauna vidutiniškai 216 eurų didesnį atlyginimą nei nedirbusieji, o įsidarbina 92,8 proc. dirbusiųjų studijų metu ir tik 45,8 proc. nedirbusiųjų.
