Dinamiška ir šiuolaikinė studijų programa
Abiturientas, stojantis į trokštamos specialybės studijas, dažnai nerimauja dėl to, kokių dar žinių ir gebėjimų jam reikia įgyti ir, svarbiausia, ar studijos suteiks viską, ko reikia, kad jis galėtų konkuruoti darbo rinkoje ir siekti karjeros aukštumų.
Tai ypač aktualu lietuvių filologiją pasirinkusiems jaunuoliams, nes aplinkiniai dažnai pabrėžia, kad jie galės tapti tik pedagogais arba tekstų redaktoriais, vienas kitas pasuks mokslininko keliu.
Pasirodo, nieko panašaus. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto lietuvių filologijos ir reklamos studijas baigę jaunuoliai puikiai įsitvirtina nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje.
„Darbo rinka šiais laikais yra labai dinamiška, bet, kita vertus, mūsų studijų programa taip pat dinamiška. Nuolatinis darbo rinkos ir studentų įsidarbinimo galimybių stebėjimas, nuolatinis grįžtamasis ryšys ir bendravimas, programos vertinimas ir įsivertinimas leidžia studijų programai būti konkurencingai ir populiariai, nes ji atitinka absolventų lūkesčius ir darbo rinkos poreikius“, – sako Kauno fakulteto akademinių reikalų prodekanė prof. dr. Daiva Aliūkaitė.
Pasak profesorės, fakulteto darbuotojai ne tik stebi darbo rinką, bet ir apklausia praktiką atlikusius studentus bei Vilniaus universiteto socialinius partnerius, kurie suteikia studentams galimybę atlikti praktiką. Įvertinus, kokių žinių, kompetencijų ir gebėjimų reikia įgyti studentams, studijų programa modifikuojama. Ir tai dar ne viskas, kas leidžia šių studijų absolventams būti konkurencingiems darbo rinkoje.
Gero specialisto rengimas lyg namo statymas
„Parengti gerą specialistą, kuriam nereikėtų ieškoti vietos po saule, tai tarsi pastatyti namą. Pirmiausia reikia išlieti pamatus, kad tvirtai laikytų, o tada jau galima imtis dizaino. Be pamato namas nestovėtų, tai būtų iliuzija, iš šiaudų pastatytas namelis. Tai pamatas – fundamentalioji studijų programos dalis – lituanistinės studijos, kurios atitinka šiuolaikines teorijas ir metodologijas. Na, o studijų praktiškoji ir lanksčioji dalis yra reklama, vaizdžiai sakant, namo dizainas. Arba, kitaip sakant, vadybinės ir rinkodaros disciplinos, projektų rengimas, tobulinami IT gebėjimai ir kiti dalykai, kurių šiandien reikia darbo rinkoje“, – pasakoja profesorė ir priduria, kad žodžio „reklama“ nereikėtų suprasti labai tiesmukai, nes reklamos diskursas ir industrija yra gerokai sudėtingesni.
Tačiau studijų programa leidžia visapusiškai įsigilinti į daugiasluoksnę reklamos industriją. Studentai išmoksta rengti projektus, jiems vadovauti ir dirbti tarptautinėje aplinkoje, studijuoja rinkodaros paslaptis, analizuoja reklamą ir įvairaus pobūdžio tekstus, taiko teisės pagrindus, mokosi kūrybiškai ir inovatyviai elgtis šiandien sparčiai kintančioje technologinėje aplinkoje. Svarbu, kad ugdomas ne tik kūrybinis, bet ir kritinis mąstymas, be kurio gero reklaminio produkto nesukursi. Todėl nenuostabu, kad ši studijų programa vis labiau domina kūrybingus reklamos industrija besidominčius jaunuolius.
„Šios studijų programos populiarumas vertinant kelerių praėjusių metų tendencijas išlieka toks pats. Formuojame apie 25 studentų grupę ir pasirinkimas būna šiek tiek daugiau nei iš šimto studentų. Žinoma, yra tam tikras mažėjimas, tačiau tai susiję su bendra Lietuvos demografine situacija ir abiturientų skaičiumi“, – sako prof. D.Aliūkaitė.
Pašnekovė prognozuoja, kad ir ateityje susidomėjimas lietuvių filologijos ir reklamos studijomis tikrai nemažės, greičiau atvirkščiai, nes visuomenėje vis daugėja viešo bendravimo ir gerų profesionalių komunikatorių visais lygmenimis, tiek raštu, tiek žodžiu, reikės vis labiau.
Didžioji dalis studentų greitai susiranda darbą
Pasak pašnekovės, nuo 64 iki 70 proc. lietuvių filologijos ir reklamos studijų absolventų pradeda dirbti per pirmąjį pusmetį po studijų. Dalis studentų, iki 40 proc. atlikusiųjų praktiką, lieka dirbti tose institucijose.
Studentai renkasi tiek kalbos stilisto, tiek redaktoriaus, tiek laisvai samdomo kūrybininko darbą, sėkmingai įsilieja į leidyklų verslą, dirba maketuotojais, dalis pasuka į rinkodaros ar reklamos industrijas, viešųjų ryšių sritį, nes puikūs žodžio valdymo gebėjimai šiandien yra reikalingi bene visose verslo srityse. Lituanistui atsiveria labai plačios tiek tradicinės, tiek netradicinės darbo srities galimybės.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad tradicinės lituanisto darbo zonos išlieka tokios pačios kaip ir anksčiau, o lituanistui, turinčiam žinių apie reklamą, rinkodarą ar viešuosius ryšius, atsiveria labai platus pasirinkimas.
„Pavyzdžiui, vis labiau populiarėjanti elektroninė prekyba, kur darbuojasi vienas mūsų studentas, atrodytų netipiška lituanistui darbo vieta, tačiau čia jis ne tik panaudoja savo žinias ir gebėjimus įtaigiai iškomunikuodamas žinutę, bet ir turi kompetencijos kurti vaizdinę medžiagą apie paslaugas ir prekes“, – sako prof. D.Aliūkaitė.
Dalis lietuvių filologijos ir reklamos studijų absolventų renkasi mokslininko karjerą, gilina žinias giminiškoje humanitarinėje arba visai kitokio profilio programoje – pradedant sociologija, rinkodara, vadyba, viešaisiais ryšiais, medijomis, baigiant kūrybinėmis programomis. Kai kurie pasuka meno kryptimi.
Tarp studentų populiarėja nauja tendencija – pabaigus bakalauro studijas metus ar dvejus padirbėti ir atsirinkti, kokios srities žinių norima daugiau, o tada tęsti pasirinktas studijas.
