„Sprendimas nepremijuoti nė vieno humanitarinių ir socialinių mokslų atstovo yra beprecedentis atvejis atkurtos Lietuvos mokslo ir jo vertinimo istorijoje“, – kreipimesi teigia pretendentai į Mokslo premiją. Anot jų, „abejoti tokio sprendimo pagrįstumu verčia itin didelis šiemet pateiktų mokslo darbų, atliktų per pastaruosius 15 metų, skaičius“.
„Kaip aktyvūs mokslo bendruomenės nariai, kurie atsakingai vykdo mokslo tyrimus, tokį sprendimą vertiname kaip humanitarinių ir socialinių mokslų vaidmens pažeminimą, akademinio humanizmo principų pažeidimą, akademinės bendruomenės solidarumo skaldymą ir akivaizdžios grėsmės harmoningai mokslo plėtrai ženklą“, – rašo kreipimosi autoriai.
Kreipimąsi pasirašė vyr. m. d. dr. Ona Aleknavičienė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) doc. dr. Povilas Aleksandravičius, MRU prof. dr. Andrius Bielskis, Vilniaus universiteto prof. dr. Dainora Pociūtė, Lietuvos istorijos instituto prof. dr. Raimonda Ragauskienė, MRU ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. dr. Aelita Skaržauskienė.
Komisijos sprendimą laiko neatsakingu
„Ilgamečiai Lietuvos istorijos, literatūros, kalbos, kultūros, visuomenės raidos tyrimai, kurie yra reikšmingiausi bendrajai visuomenės kultūrai, jau apskelbti viešai ir bus paminėti dar kartą kovo 11 dieną (per premijų teikimo ceremoniją) kaip neprestižiniai, nelygiaverčiai, nereikšmingi. Tai kompromituoja tiek Lietuvos mokslo akademiją (LMA) kaip Lietuvos mokslo vertintoją ir skatintoją, tiek pačią mokslo premijų idėją“, – nurodo kreipimosi autoriai.
Jie teigia reiškiantys didelį susirūpinimą dėl „paniekinto humanitarinių bei socialinių mokslų prestižo“ ir priduria komisijos sprendimą laikantys neatsakingu požiūriu į jai pavestą darbą.
„Prašome paaiškinti, kodėl iš 15 mokslininkų, tarp kurių yra akivaizdžių šių sričių mokslo lyderių, konkursui pateikusių fundamentalių ir inovatyvių mokslo darbų, komisija neatrinko nė vieno“, – teigia pretendentai.
Praėjusią savaitę LMA buvo paskelbti penki 2018 metų mokslo premijų laureatai. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premijos niekam nebuvo paskirtos, nes darbai, LMA komisijos vertinimu, nesurinko reikiamo įvertinimo.
„Ne derliaus metai“
Komentuodamas situaciją LMA prezidentas Jūras Banys pareiškė, kad „šiemet – ne derliaus metai humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje“.
Kreipimąsi išplatinę mokslininkai tokį J.Banio vertinimą įvardija kaip nekorektišką.
Ne vienerių, o 15 metų veiklos rezultatus toks teiginys apibūdina kaip beverčius.
„Šiuos tyrimus atliekančių mokslo institucijų ne vienerių, o 15 metų veiklos rezultatus toks teiginys apibūdina kaip beverčius, o tai visiškai neatitinka tikrovės ir yra neteisinga pateiktų mokslo darbų atžvilgiu“, – rašoma 15min atsiųstame kreipimesi.
Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkas Darius Staliūnas praėjusią savaitę teigė, kad sprendimas nepremijuoti humanitarinių bei socialinių mokslų atstovų priimtas vadovaujantis tuo, „kaip jie (komisija – 15min) supranta, kas yra rimti moksliniai tyrimai“.
Anot kreipimosi autorių, toks pasisakymas prieštarauja konkurso nuostatams.
„Tai leidžia manyti, kad buvo nesilaikyta objektyvumo principo, pažeistos konkurso sąlygos, netinkamai ir ne iki galo atlikta darbų atrankos procedūra, atitinkamai pažeisti ir teisėti kandidatų lūkesčiai“, – teigia mokslininkai.
Pagal LMA vardinių premijų konkurso nuostatus, recenzuodami ir vertindami darbus, ekspertai turi atsižvelgti į jų originalumą, kompleksiškumą, baigtumą, praktinę vertę, autoriaus mokslines publikacijas Lietuvos ir užsienio žurnaluose, autoriaus darbų cituojamumo rodiklius.
Prašo atrinkti du premijuotinus darbus
„Mes siūlome įpareigoti Lietuvos mokslo premijų komisiją atsakingai prisiimti jai pavestą atsakomybę ir iš Lietuvos mokslo institucijų teiktų humanitarinių socialinių mokslų kandidatūrų atrinkti dvi premijuotinas, dar kartą sukviečiant humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos narius į posėdį ir atliekant atrankos procedūrą iš naujo.
Dėl neatsakingo pareigų vykdymo prašome atstatydinti humanitarinių socialinių mokslų sekcijos posėdžiui pirmininkavusį dr. D.Staliūną iš Komisijos narių“, – rašoma kreipimesi, adresuotame Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos mokslo tarybai ir LMA.
D.Staliūnas sako, kad atlikti atrankos procedūrų iš naujo nėra galimybių, nes to nenumato komisijos reglamentas. Jis taip pat teigia neketinantis atsistatydinti.
Priežasties atsistatydinti nemato
„Nematau priežasties, nes sprendimas yra kolektyvinis, buvo laikomasi reglamento, atsižvelgiama į ekspertų išvadas. Nebuvo taip, kad komisija susirinko ir nusprendė. Kiekvieną darbą vertino du ekspertai, pagal tam tikrus kriterijus, pagal darbų originalumą, kompleksiškumą, autorių mokslines publikacijas Lietuvoje ir užsienio žurnaluose. Ekspertai įvertino, mes medžiagą turėjom ir ja vadovaudamiesi priėmėm sprendimą“, – dėstė humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkas.
Jo teigimu, posėdžio metu pretendentų į premiją darbus vertino 10 mokslininkų, veiklą vykdančių humanitarių ir socialinių mokslų srityse, jie dėl darbų balsavo slaptai.
„Man reikėtų atsistatydinti, jeigu būtų pažeistas kur nors reglamentas ar dar kažkokie teisės aktai. O dėl to, ką nusprendė 10 sekcijos narių, nematau priežasties“, – teigė D.Staliūnas.
D.Staliūnas: situacija negera, bet toks sprendimas
Sprendžiant dėl premijų, jo teigimu, komisija intensyviai diskutavo dėl to, kaip humanitarinių ir socialinių mokslų srityse suprantamas moksliškumas.
„Aš inicijavau diskusiją tuo klausimu, kad būtų rastas kompromisas. Bet nuomonės taip ir liko bent dalies komisijos narių skirtingos ir visi pagal savo supratimą, ne kokį subjektyvų, bet kaip jų mokslų kryptyse suprantamas mokslinis originalumas, kompleksiškumas, tarptautiškumas, pagal tai balsavo“, – pasakojo D.Staliūnas.
Man pačiam ta situacija nepatinka, manau, ji negera, bet toks yra kolektyvinis sprendimas.
„Man pačiam ta situacija nepatinka, manau, ji negera, bet toks yra kolektyvinis sprendimas“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad tai – ne pirmas kartas, kai premijos nėra paskiriamos.
Pavyzdžiui, 2017 metais premija nebuvo paskirta technologijos mokslų srityje.
Atsakydama į mokslininkų kreipimąsi Lietuvos mokslo premijų komisijos Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcija dėl nepaskirtų premijų suformavo poziciją.
Priimdama sprendimus komisija tikina griežtai laikiusis reglamento.
„Visus pateiktus darbus recenzavo po du tos srities specialistus (ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio). Ekspertai turėjo įvertinti darbus pagal daugelį kriterijų [...]. Komisijos nariai ekspertais būti negali“, – nurodo komisija.
Komisija: premija skiriama ¾ posėdyje dalyvavusiųjų pritarimu
Anot jos, dėl premijos skyrimo vyko ilga diskusija ir trys slapti balsavimai: „Sekcija siūlyti skirti premiją galėjo tuo atveju, jei darbai gautų ne mažiau ¾ posėdyje dalyvavusių sekcijos narių balsų.“
„Deja, nė vienas iš pretendentų tokio sekcijos narių balsų skaičiaus negavo. Atvejų, kai premijos nebuvo skiriamos buvo jau ne vieną kartą. Reglamentas nenumato pakartotino komisijos posėdžio“, – nurodo komisija.
2018 metų Lietuvos mokslo premijų laureatai bus apdovanoti iki kovo 11 dienos. Premijos dydis – 30 tūkst. eurų. Jeigu darbą atliko keli autoriai, šią sumą jie pasidalys lygiomis dalimis. Lėšos, numatytos humanitarinių ir socialinių mokslų sričiai, grįš į valstybės biudžetą.
