Jaunimas – mūsų atspindys
Šiandien atskirties problematiką reikia išgyvendinti pradedant nuo pačių jauniausių. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės remia ir skatina tęstinius projektus, kurie skirti Pietryčių Lietuvos ir kitų šalies regionų mokyklų tarpkultūrinio bendradarbiavimo ir dialogo plėtrai. Penktadienį daugiau nei metus trukę projektai pasiekė finišo tiesiąją – ryškiausi pasiekimai buvo pristatyti Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje vieni kitiems tarp ugdymo mokyklų teatro salėje.
Dažnai kiekviena kalbinė grupė gyvena tarsi savo uždaroje erdvėje, tarp mūsų radikaliai įvardijamas ir kaip „kalbiniu getu“
Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Šokaitienė sakė, kad iš viso buvo finansuota 12 mokyklų projektų, prie kurių į veiklą įsitraukė dar 28 ugdymo įstaigos. Dalyvavusių amžius buvo pats įvairiausias – pradedant pradinukais ir baigiant abiturientais, o į projektą iš viso buvo įtraukta per 2500 moksleivių iš visos Lietuvos.
Projektus koordinavusi specialistė pasakojo, kad pirmasis mokyklų tarpkultūrinio bendradarbiavimo etapas buvo pažintinio pobūdžio – mokiniai iš skirtingų Lietuvos kampelių susipažindavo ir numatydavo bendrą projektą. Taip pat vykdavo ir mainai – viena kitą aplankydavo skirtingų mokyklų moksleiviai, tuo pačiu susipažindami ir su nauju miestu.
Siekis panaikinti stereotipus
Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė pasakojo, kad šiuo sumanymu yra siekiama, kad mokyklos Pietryčių Lietuvoje siektų glaudesnio bendradarbiavimo su visos šalies mokyklomis. Pašnekovė pastebėjo, kad tautinių mažumų atstovai didžiųjų Lietuvos miestų gyventojus neretai vadina „didžiosios žemės“ žmonėmis, taip pažymėdami gilią kultūrinę atskirtį.
„Dažnai kiekviena kalbinė grupė gyvena tarsi savo uždaroje erdvėje, tarp mūsų radikaliai įvardijamas ir kaip „kalbiniu getu““, – problematiką ir stereotipus atskleidė departamento direktorė.
Projektų metu dalyviams yra suteikiama visiška kūrybinė laisvė – pasiektas rezultatas gali būti itin plataus spektro. Moksleiviai kartu parengė ir leidinių, žurnalų, filmų. Be to, buvo suorganizuotos ir etnografinės ekspedicijos, o mokiniai rašydavo savo močiučių prisiminimus.
„Yra įvairių mokinių paramos projektų, bet mūsų mintis yra daryti pokyčius. Ne tik susirinkti į diskusiją ir pabūti, bet ir sukurti ką nors bendro kartu, bendradarbiaujant mokykloms ištisus metus“, – akcentavo V. Montvydaitė, pridūrusi, kad kartu tai tampa šviečiamojo pobūdžio auklėjimo sistema, kadangi tarpusavyje susitinka skirtingos kalbinės grupės ir užmezga ryšį.
Tiesa, kai kurie stereotipai tautinių mažumų atžvilgiu yra atsiradę nuo seno. Tačiau Tautinių mažumų departamento direktorė pastebi, kad norint juos sugriauti – reikia pradėti nuo kasdienio pažinimo, o pati paveikiausia grupė yra patys mažiausieji. „Tikrai vertinga vaikui būtų pamatyti ką veikia jo bendraamžis septintokas, kuris gyvena už 200 kilometrų, tačiau ugdymo įstaiga moko kita kalba. Gal tai padėtų ir išmokti kalbos – kai kuriems vaikams iš Vilniaus rajono būna sunku ir lietuviškai suprasti. Svarbiausia gyventi ne galvojant, kad egzistuoja uždaros bendruomenės“, – dialogo svarbą tarp tautų akcentavo direktorė.
Filmas – kūrybinė provokacija
Vienas ryškiausių mokyklų tarpkultūrinio bendradarbiavimo projektų buvo Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro iniciatyva „Gyvenu laisvai!“. Organizatoriai Pietryčių Lietuvos miestų mokiniams surengė kūrybines dirbtuves, kurių metu savo sričių profesionalai dalinosi patirtimi.
Anot vieno iš iniciatorių Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, tai yra kūrybinis projektas, skirtas žmonėms iš skirtingų miestų, kurie visuomenėje yra laikomi tautinėmis mažumomis. Kartu sukurti filmai, spektakliai tampa kūrybine provokacija, siekiant parodyti tautinę atskirtį ir norą lygiavertiškai įsilieti į bendruomenę: „Ieškojome galimybės jiems atvežti profesionalius menininkus, istorikus, mokslininkus, kurie kartu su tais žmonėmis galėtų sukurti gražius projektus. Taip pat, supažindinti. Tik sužinoję vieni apie kitus, galėsime laužyti stereotipus“.
Vienas iš pavyzdžių buvo dalyvių sukurtas filmas apie Visagino kasdienybę, kuriame aiškiai pasakojama apie vietines problemas ir sunkumus. Vaizdo pasakojimo pavadinimas „Visagino taikos batalionas“ puikiai iliustruoja, kad tautinės mažumos bendrajame Lietuvos kontekste lieka užribyje ir norėtų glaudesnio ryšio su kitais. Anot vienos iš filmo kūrėjų Irinos Jarec, iš pradžių jų bendruomenė jautėsi atstumta, tačiau pradėję garsiai kalbėti apie savo problemas, kasdienį gyvenimą, sulaukė ir dėmesio.
Visagino mokyklos absolventė I. Jarec pasakojo, kad projektas padėjo rimtą žingsnį tautų savimonei ir glaudesniam bendravimui, ko anksčiau ypač trūkdavo. „Atrodė, kad gyvename saloje ir jautėmės šiek tiek atskirti nuo visos Lietuvos. Kai mes pajutome, kad mumis domisi, supratome, kad bendravimas turi vykti – tai padėjo mums jaustis būti įvertintiems pilnaverčiais Lietuvos piliečiais“, – pokyčius įsivažiavus projektui įvardino I. Jarec ir dėl šios priežasties su projekto dalyviais tokį žingsnį vadina kūrybine provokacija, kuri tiek supažindina kitus su bendruomenės gyvenimu, tačiau kartu ir atskleidžia esamą atskirties problematiką.
Atrodė, kad gyvename saloje ir jautėmės šiek tiek atskirti nuo visos Lietuvos. Kai mes pajutome, kad mumis domisi, supratome, kad bendravimas turi vykti – tai padėjo mums jaustis būti įvertintiems pilnaverčiais Lietuvos piliečiais
Iš bendraamžių lūpų – paveikiau
14 mokyklų iš Šalčininkų sukūrė leidinį, kurį praminė savo vizitine kortele. Žurnalas „Pietryčių Lietuva. Jaunimo akimis“ yra projekto „Langas į Pietryčių Lietuvą“ metu parengtas kūrinys. Jame yra vaikų aprašyti įvairūs vietiniai objektai, parengti reportažai ir rašinėliai su kvietimu kitų mokyklų moksleiviams aplankyti jų kraštą – leidinys platinamas po visas Lietuvos mokyklas.
Šalčininkų rajone esančios Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ilona Šedienė yra atsakinga už šio projekto koordinavimą. Ji pastebi, kad vaikams kur kas paveikesnė informacija būna pateikta bendraamžių.
„Visi žinome, kad gimtinė prasideda vaizdais iš gimtojo kiemo, mokyklos ar bažnyčios. Norėjosi, kad savo lūpomis į kitų etnografinių regionų vietą žinią apie save skleistų jaunimas ir kviestų visus pas aplankyti jiems artimus Šalčininkus“, – pasakojo projekto koordinatorė, pridūrusi, kad vaikams tai padėjo kur kas geriau pažinti savo kraštą ir sukėlė pasididžiavimą savo turimais objektais: bažnyčių architektūra, istorinėmis vietomis ir kapinės aplankytos, taip pat prisiminta ir apie protėvius.
Sieks tęstinumo
Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skatindamas Pietryčių Lietuvos ir kitų šalies regionų mokyklų tarpkultūrinį dialogą, projektus vykdo remia jau nuo 2015 metų. Yra finansavę 12 Pietryčių Lietuvos mokyklų lietuvių, lenkų, rusų mokomosiomis kalbomis projektų, o netolimoje ateityje sieks tęstinumo. Kai kurioms mokykloms šie projektai buvo postūmis pradėti naujas iniciatyvas ir be papildomo finansavimo – entuziastų ugdymo įstaigose netrūksta.
Projektuose papildomai dalyvavo 28 mokyklos iš Vilniaus ir Vilniaus rajono, Visagino, Telšių, Šalčininkų, Kėdainių, Klaipėdos, Švenčionių ir Varėnos, kurios vykdė įvairią kultūrinę veiklą. Taip pat buvo finansuotos 5 nevyriausybinės organizacijos, kurių projektuose dalyvavo 54 mokyklų moksleiviai. Ryškiausiai pasirodžiusių mokyklos projektų atstovai Nacionalinę M. K. Čiurlionio salę pavertė tikrai spalvingu Lietuvos vaikų forumu.
„Man buvo labai malonu stebėti bendravimą tarp Varnių – Vidurio Žemaitijos – bei Rudaminos vaikų. Puikiai įsivaizduoju, kiek jie patyrė atradimų, kaip vieniems buvo įdomu klausytis žemaitiškos tarties. Smagu, kad nedidelėmis sąnaudomis, suteikėme tokią galimybę šiuo projektu dideliam būriui vaikų patirti ką nors naujo“, – pati savo mintis, kilusias pristatymų metu dėstė Tautinių mažumų departamento direktorė V. Montvydaitė.
