Apie šių metų priėmimo į profesinio ugdymo įstaigas aktualijas 15min kalbėjosi su Švietimo ir mokslo ministrės patarėju Mariumi Ablačinsku ir Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos (LPMĮA) viceprezidentu, Alytaus profesinio rengimo centro direktoriumi Vytautu Zubru.
Centralizuotas priėmimas pasiteisino
Šiais metais, kaip ir pernai, priėmimas į profesines mokyklas vyksta centralizuotai, naudojant Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemą. Stojantieji šioje sistemoje gali pasirinkti 3 programas per pagrindinį priėmimo etapą ir 2 programas vykstant papildomam priėmimui. Šiais metais dviem etapais organizuojant pagrindinį priėmimą, stojančiųjų registracija vyks ir prašymai mokytis bus priimami birželio 1 d. – liepos 2 d. ir liepos 13 d. – rugpjūčio 1 d., o organizuojant papildomą priėmimą – rugpjūčio 13 d. – rugpjūčio 30 d., todėl pretendentai mokytis profesinėse mokyklose kviečiami nesnausti.
Pasak LPMĮA viceprezidento V.Zubro, bendra priėmimo sistema pasiteisino. Visų pirma, LAMA BPO sistemoje mokiniai gali nesunkiai rasti norimą programą – virtualioje sistemoje pateiktas visų profesinių mokyklų ir profesinio mokymo programų sąrašas su aprašais. Be to, tapo aiškiai apibrėžtos datos, kokie priėmimo procesai kada vykdomi. Pagaliau, būsimiems moksleiviams iš mažų miestelių ar išvykusiems į užsienį nebereikia vežti dokumentų į pasirinktą profesinę mokyklą, atsirado galimybė pateikti prašymą internetu.
Moksleiviams, kurie ieško žinių apie profesines mokyklas ir studijų programas, pašnekovas pataria pasidomėti informacija AIKOS (atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema) bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro interneto svetainėje – tai pagrindinės duomenų bazės, kur galima rasti visą aktualiausią ir naujausią informaciją, susijusią su profesiniu mokymu Lietuvoje.
Atsižvelgia į specialistų poreikio prognozes
Įvairiomis progomis ir skirtinguose kontekstuose kartais vis dar pasigirsta darbdavių priekaištų, esą ugdymo įstaigos, tarp jų ir profesinės mokyklos, dažnai neparuošia tokių specialistų, kokių reikia darbo rinkai ar paruošia specialistus, kurių pasirengimo dirbti lygis darbdavių netenkina.
Siekiant spręsti šią problemą, priėmimas į profesinio mokymo įstaigas šiais metais planuojamas atsižvelgiant į specialistų poreikio prognozes bei šalies regionų prioritetines plėtros sritis. Kaip jau yra skelbusi Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), daugiausia mokinių numatoma priimti į gamybos ir perdirbimo, inžinerinės pramonės, verslo ir administravimo, statybos, socialinės gerovės sritis. Numatoma, kad profesinio mokymo įstaigose valstybė iš viso finansuos kiek daugiau nei 20 tūkst. vietų. Ankstesniais metais planuojant, koks bus specialistų poreikis, itin pasikliauta profesinių mokyklų siūlymais, dabar vadovaujamasi oficialiomis specialistų poreikių prognozėmis.
Pavyzdžiui, prognozuojama, jog 2020 m. reikalingiausi bus inžinerijos ir inžinerinių programų, verslo ir administravimo, gamybos ir perdirbimo bei transporto paslaugų srities programas profesinėse mokyklose baigę specialistai. Atitinkamai šiemet planuojama į gamybos ir perdirbimo programas priimti beveik 1000 daugiau moksleivių, 800 vietų išaugo ir siūlomų vietų informacijos ir ryšio technologijų programose skaičius. O tokiose programose, kaip žuvininkystės, miškininkystės, planuojamų finansuoti vietų skaičius išlieka beveik nepakitęs, nes specialistų poreikio prognozė rodo, jog po poros metų jas baigusių specialistų poreikis nebus didelis. Kiek mažiau moksleivių bus priimama ir į menų srities programas.
Natūralu, jog kai renkiesi aiškiai neapgalvojęs perspektyvos, pasirinkimo sprendimas krypsta link ten, kur lengviau.
Kaip apibendrindamas pastaruosius pokyčius teigė švietimo ir mokslo ministrės patarėjas M.Ablačinskas, kol kas reikiamos kvalifikacijos specialistų paklausos ir pasiūlos santykis tebėra išsiderinęs. „Vien ką reiškia kad ir tokie skaičiai: apie 15 proc. šalies profesinių mokyklų moksleivių 2017–2018 m.m. mokėsi paslaugų srities mokymo programose, nors tik apie 6 proc. šalies užimtųjų dirbo atitinkamose darbo vietose. Pramonės sektoriuje darbuojasi apie 20 proc. šalies užimtųjų, o profesinio mokymo sistemoje pagal atitinkamas mokymo programas mokėsi mažiau nei 10 proc. visų mokinių. Be abejonės, tai labai susiję su mokinių profesiniu orientavimu, vaikų motyvacija – žinojimu, ką ir kodėl jie renkasi. Natūralu, jog kai renkiesi aiškiai neapgalvojęs perspektyvos, pasirinkimo sprendimas krypsta link ten, kur lengviau“, – vis dar vyraujančias tendencijas įvardija M.Ablačinskas.
Kalbėdamas apie neretą darbdavių nepasitenkinimą profesinių mokyklų absolventų profesiniais gebėjimais, M.Ablačinskas čia linkęs įžvelgti ir paprastą žodynų nesuderinamumą: „Kai verslo įmonių atstovai kalba apie kvalifikuotą darbuotoją, jie turi galvoje konkrečiai darbo vietai būtinus darbuotojo sugebėjimus, darbo vietos poreikius, tačiau profesinio mokymo sistema negali ir neturi ruošti darbuotojo konkrečiai darbo vietai – asmeniui siekiama suteikti profesinių gebėjimų visumą apimančią kvalifikaciją, kuri sudarytų galimybes jam prisitaikyti naujoje darbo vietoje per kuo trumpesnį laiką. Kokią mokymo įstaigą bebūtų baigęs žmogus – profesinę, kolegiją ar universitetą – kiekvienoje įmonėje turi būti pripažįstama adaptacijos-mokymosi etapo neišvengiamybė – nemokėti iškart dirbti naujoje darbo vietoje yra natūralu, todėl kartais galimai pritrūksta pačių darbdavių kantrybės ar pastangų integruoti priimtą darbuotoją.“
Ministrės patarėjui iš dalies pritariantis LPMĮA viceprezidentas V.Zubras pastebi, jog profesinių mokyklų ir verslo įmonių bendradarbiavimas, jo akimis, kasmet vis tvirtėja. „Mano nuomone, profesinis mokymas turėtų būti 3 šalių – mokymo įstaigos, verslo įmonių ir paties mokinio – „bendras reikalas“. Dar mokydamiesi moksleiviai nemažai laiko praleidžia verslo įstaigose, jie pratinasi prie darbo kultūros, o įsidarbinus labai svarbus socializacijos etapas, čia pats darbdavys turėtų aktyviai įsitraukti ir padėti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Naujiena – mokamas profesinis mokymasis
Šiais metais į valstybės finansuojamas vietas profesinėse mokyklose planuojama priimti truputį daugiau nei 2 tūkst. moksleivių, tačiau atsiranda ir svarbi naujovė – pirmą kartą bus vykdomas priėmimas ir į valstybės nefinansuojamas vietas. Galimybę be jokių apribojimų nemokamai studijuoti profesinėse mokyklose panaikino prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota ir 2017 m. gruodžio mėnesį Seime priimta Profesinio mokymo įstatymo nauja redakcija.
Ilgalaikėje perspektyvoje savo lėšomis mokamas profesinis mokymasis turėtų tapti populiarus tarp tų, kurių siekis – persikvalifikuoti, tokie žmonės mielai rinktųsi ne ilgiau besitęsiantį pirminį mokymą, bet tęstinį mokymąsi
Tikimasi, jog ilgalaikėje perspektyvoje savo lėšomis mokamas profesinis mokymasis turėtų tapti populiarus tarp tų, kurių siekis – persikvalifikuoti, tokie žmonės mielai rinktųsi ne ilgiau besitęsiantį pirminį mokymą, bet tęstinį mokymąsi, kuris yra labiau koncentruotas ir turi tapti dar lankstesnis, kad mokytis galėtų dirbantys asmenys ir pan.
Kaip teigia ŠMM, galimybe mokytis valstybės nefinansuojamoje vietoje taip pat galės pasinaudoti tie mokiniai, kurie norės patekti į itin populiarias programas, į kurias stojančiųjų kasmet susirenka žymiai daugiau nei yra vietų (pavyzdžiui, į fotografo mokymo programą). Reikšmingas pasikeitimas yra tai, jog, už valstybės lėšas dvi profesines kvalifikacijas arba vieną aukštojo mokslo kvalifikaciją ir vieną profesinę kvalifikaciją įgiję, asmenys nuo 2019 m. sausio 1 d. trečios ir paskesnių profesinių kvalifikacijų galės siekti tik valstybės nefinansuojamose vietose.
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjo M.Ablačinsko teigimu, tokie apribojimai labai sveikintini, nes, pasak jo, jokia paslaptis, jog mokymusi profesinėje mokykloje dalis mokinių nesąžiningai manipuliuodavo – dėl socialinio draudimo, vengdami privalomosios karinės tarnybos ar vedami kitų motyvų.
M.Ablačinskas iliustruoja skaičiais – iš praėjusiais metais į profesines mokyklas įstojusių 19 tūkst. moksleivių, 3 tūkst. įstojo 2-ą ir daugiau kartą, 2 tūkst. – trečią ir daugiau kartą. Tik 9 tūkst. buvo tokių, kurie stojo pirmąjį kartą ir siekė vidurinio bei profesinio išsilavinimo. Visgi, jo teigimu, pastebima liūdinanti tendencija, kad pirmąsyk į profesines mokyklas stojama labiau dėl vidurinio išsilavinimo, o ne dėl profesijos, atitinkamai renkantis kuo paprastesnes – verslo ir administravimo ar paslaugų srities – profesinio mokymo programas. Natūrali to pasekmė – įgijus vidurinį išsilavinimą ir pirmąją profesinę kvalifikaciją, iškart dar kartą stoti mokytis į profesinę mokyklą, siekiant antrosios profesinės kvalifikacijos.
Įvaizdis kinta, profesiniame mokyme daugiau lankstumo ir dinamikos
Tie, kas pastaraisiais metais nesilankė profesinėse mokyklose ar kitaip iš arčiau su jomis nesusidūrė, gali tebepuoselėti pasenusį jų įvaizdį – esą, ten mokosi nemotyvuoti, žemo pažangumo ar netgi iš bendrojo ugdymo mokyklų pašalinti mokiniai, o mokyklų techninė bazė taip pat neblizga. Tačiau iš tiesų profesinis mokymas per pastaruosius metus labai pasikeitęs.
Baigęs profesinę mokyklą gali turėti net daugiau galimybių, nei baigęs gimnaziją, mat čia gali įgyti ir vidurinį išsilavinimą, ir profesiją.
„Šiuolaikinės profesinės mokyklos iš mokinių reikalauja vis stipresnių gebėjimų, vaikai akivaizdžiai stiprėja. Žinoma, kartais pritrūksta mokinių ir tėvų supratimo, profesinio orientavimo, tačiau bendrai vertinant, praeities ir dabarties profesinių mokyklų net nebegalima lyginti – viskas radikaliai pasikeitė ir vis dar keičiasi – investuota ir į techninę bazę, ir į žmogiškuosius išteklius, – teigia LPMĮA viceprezidentas V.Zubras, – Manau, jauni žmonės turėtų suprasti, kad gyvenimo kelią galima kurti ir profesinėje mokykloje. Sakyčiau gal net dar drąsiau: baigęs profesinę mokyklą gali turėti net daugiau galimybių, nei baigęs gimnaziją, mat čia gali įgyti ir vidurinį išsilavinimą, ir profesiją.“
Pasak V.Zubro, kuris yra ir Alytaus profesinio rengimo centro vadovas, profesiniame mokyme mokinių ir mokytojų mobilumas ne mažesnis nei kitose mokymo įstaigose – moksleiviai nuolat turi galimybę pasinaudodami mainų programomis išvykti pasistažuoti į užsienį, taip pat ir į Lietuvą iš įvairių Europos Sąjungos šalių atvyksta nemažai mokytojų ir mokinių. Kaip pavyzdį V.Zubras mini savo vadovaujamą profesinio rengimo centrą – per 2017–2018 m. net 102 centro mokiniai buvo išvykę į užsienį pagal įvairias programas.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės patarėjo M.Ablačinsko, per pastarąjį dešimtmetį vien į profesinio mokymo infrastruktūrą investuota per 100 mln. eurų, renovuojant mokymosi erdves ir mokyklas aprūpinant modernia praktinio mokymo įranga. „Ne mažiau kaip 50-yje mokyklų praktinio mokymo bazės šiandien atitinka visus tam tikro sektoriaus reikalavimus ir jose gali būti parengti darbdavio lūkesčius atitinkančios kvalifikacijos specialistai, tik, žinoma, svarbu, kad ir mokyklų pedagoginis personalas bei administracija spėtų su šiais pokyčiais, sugebėtų puoselėti naują profesinio mokymo kultūrą, užtikrintų patrauklią mokymosi aplinką, išnaudotų visas, modernių mokymo bazių teikiamas, galimybes“, – teigia jis.
M.Ablačinsko manymu, senasis profesinių mokyklų įvaizdis – esą čia mokosi vaikai su prastesniais rezultatais, yra mažiau motyvuoti – pamažu keičiasi. Jis mano, jog, vykdant profesinį orientavimą, jau nuo pradinių klasių vaikams svarbu atskleisti du lygiaverčius kelius: profesinį ir akademinį, vengiant profesinio mokymo kelio (ne)sąmoningo diskreditavimo, jį priskiriant mažiau gabiems. „Vieni vaikai mielai sprendžia trigonometrijos lygtis ar vykdo cheminius bandymus, kitiems maloniau ką nors konstruoti, remontuoti automobilį, virti valgyti ar prižiūrėti sodą. Tad leiskime vaikams rinktis suprasdami, kad čia svarbus ir pačių mokymo įstaigų indėlis – svarbu, kad bendrojo ugdymo mokyklos nevengtų mokiniui parodyti, o profesinės mokyklos įrodyti, jog rankose glūdinti išmintis, praktiniai gebėjimai taip pat labai svarbūs ir vertingi“, – sako ministrės patarėjas.
Panaudojant ES fondų investicijas gerinama švietimo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo kokybė. Taip siekiama suteikti reikiamų įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę.
