Gretutinių studijų galimybę 2010 m. pavasarį įteisino Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Studentas, šiemet įstojęs į universitetą, gali vietoje ketvirtadalio savo studijų programos (60 kreditų) rinktis gretutines studijas – kursą, teikiantį pagrindines dalyko žinias ir kompetencijas, taip pat ir antrą kvalifikacijos laipsnį.
„Įstatymas atveria duris, tačiau kaip tuo bus pasinaudota, priklauso nuo konkretaus universiteto ar kolegijos. Jie pirmiausiai turi pasiūlyti studentams gretutinių studijų rinkinį“, – teigia švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Remiamasi užsienio pavyzdžiu
„Studentas, pasirinkęs gretutines studijas, aišku, netenka kai kurių pasirenkamųjų dalykų, kurie padėtų labiau įsigilinti į pagrindinį dalyką. Taigi, gretutinės studijos praplečia studento išsilavinimą ir yra labai gerai tiems, kurie savo ateitį mato tam tikroje tarpdisciplininėje terpėje. Tačiau gretutinių studijų atsisakymas, įsigilinimas į savo studijų kryptį, tinka studentams, kurie nori savo žinias toliau gilinti tos pačios srities magistrantūroje ar galvoja apie mokslinį darbą“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto studijų prodekanė Diana Šileikatė-Kaishauri.
Studentas atsisako laisvųjų ir pasirenkamųjų dalykų, kurie anksčiau buvo privalomi bet kurioje studijų programoje. Nesirenkant gretutinių studijų laisvieji dalykai išlieka, tad praplėsti savo kompetencijas vis tiek galima, tačiau tai nesuteikia kvalifikacinio laipsnio.
Studentams, pasirinkusiems gretutines studijas privalomas ir jų baigiamasis darbas – tiesa, minimalus, tai gali būti ir baigiamasis projektas. Vis dėlto, bakalauro darbai laukia du.
Gretutinės studijos gali tapti laipteliu stojant į kitos krypties magistrantūrą – prieš stojant, nereikės išklausyti kursų, būtinų tai magistrantūros programai studijuoti.
„Užsienyje tokios programos taikomos jau seniai, Lietuvoje iki šiol tiesiog nebuvo teisinės bazės“, – pastebi D.Šileikaitė-Kaishauri. Angliškai kalbančiose šalyse šis modelis vadinamas Major/Minor.
Brangesnės gretutinės studijos problemų nekelia
Galimybė siūlyti gretutines studijas atsirado ŠMM nustačius laisvesnius studijų dalykų apimties kriterijus. Dabar iš 240 kreditų, kurie sudaro visą studijų programą, 165 sudaro pagrindinės, kertinės kompetencijos, 15 – bendrojo universitetinio lavinimo dalykai. Likę 60 kreditų skiriami pasirenkamiesiems ir laisviesiems dalykams arba gretutinėms studijoms.
Gretutinės studijos gali tapti laipteliu stojant į kitos krypties magistrantūrą – prieš stojant, nereikės išklausyti kursų, būtinų tai magistrantūros programai studijuoti.
N.Putinaitė informuoja, kad 2011 m. pavasarį apie gretutinių studijų galimybes buvo pranešusios šešios aukštosios mokyklos – VU, Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Alytaus kolegija, Kauno technikos kolegija, Utenos kolegija. „Aukštosioms mokykloms tai taip pat yra naujovė, tad tikimės, kad jau kitais metais siūlančių gretutines studijas skaičius didės“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė.
Nors ir galėtų kilti problema dėl studijų finansavimo (tuo atveju, jei gretutinės studijos yra brangesnės nei pagrindinės), anot N.Putinaitės, kol kas viskas sprendžiama studentų naudai. „Įvairesni sprendimai bus matyti, kai gretutinės studijos taps plačiai taikoma praktika, bet pagal Mokslo ir studijų įstatymą, valstybės finansavimą gavęs studentas neturi apmokėti jokių su studijomis susijusių išlaidų, o gretutinės studijos patenka į valstybės finansuojamų studijų apimtį“, – teigia viceministrė.
Yra ir daugiau galimybių
ŠMM numato galimybę studijuoti ir du dalykus lygiagrečiai, įgyjant dvi lygiavertes kvalifikacijas ir ne dvigubą, o du atskirus laipsnius. Tokiu atveju tam tikri studijuojami dalykai turėtų sutapti, o studijos truktų ilgiau nei 4 metus. Tiesa, šios galimybės, ŠMM duomenimis, kol kas neteikia nei vienas Lietuvos universitetas. Užsienyje tai taip pat dažna praktika.
Kitas, anot N.Putinaitės, įmanomas, tačiau kol kas netaikomas, dalykas – bendradarbiavimas tarp universitetų: pagrindinės studijos – viename, o gretutinės – kitame. Anot švietimo ir mokslo viceministrės, tai priklauso nuo pačių universitetų noro bendradarbiauti.
Studentai, įstoję anksčiau, nei šiemet, gretutines studijas gauti gali tik pasitvirtinę individualų studijų planą – atsisakydami vienų dalykų ir prisidėdami kitus. Toks planas turi būti motyvuotas ir patvirtintas fakulteto dekano. Deja, net ir šiuo atveju diplome bus įrašytas tik vienas kvalifikacijos laipsnis, nors kompetencijos bus įgytos ir kitoje srityje.
Programas parengti nelengva
„Gretutinės studijos savaime nėra studijų programa – reikia pirma turėti studijų programą, kuri būtų patvirtinta ir vykdoma. Tada galima vykdyti ir tos krypties gretutines studijas. Jos neturėtų būti naujos, sudarytos nuo nulio – į jas įeina tie dalykai, kurie yra pagrindiniai toje programoje. Kitaip tariant, tai yra tos pagrindinės studijų programos mažesnė dalis“, – teigia D.Šileikaitė-Kaishauri.
Anot VU Filologijos fakulteto studijų prodekanės, sudaryti gretutinių studijų programas buvo nelengva. „Turime užtikrinti, kad tas studentas būtų bent minimalus šios srities specialistas“, – tikslą brėžia D.Šileikaitė-Kaishauri.
Kai kurios studijų programos į gretutinių studijų rėmus netilpo – taip nutiko su klasikine filologija. Kadangi tai senovės graikų ir lotynų kalbos, šalių kultūra ir istorija, nebuvo įmanoma viso to sutalpinti į 60 kreditų. Dėl šios priežasties siūlomos atskiros dvi – helenistikos ir lotynų kalbos – gretutinių studijų programos.
Visko išmokti negali – reikia rinktis
„Nutarėme, kad mūsų fakultete studentas gretutines studijas pradėtų studijuoti antrame kurse, nes prieš tai reikia susiorientuoti universitete, priprasti prie kitų mokymosi metodų“, – sako D.Šileikaitė-Kaishauri. Apsipratęs filologijos fakulteto studentas antro semestro pradžioje gali rinktis – gilintis toliau į savo studijų programą ar imti gretutines kito dalyko studijas.
Daina, studijuojanti filosofiją, pagal individualų studijų planą studijuoja ir gretutines lietuvių literatūros studijas. Antrakursė teigia taip sau ruošianti dirvą literatūros krypties magistrantūrai, o prarasti kažką savo pagrindinėse studijose nebijo.
„Oficialiai nesu pasiėmusi gretutinių studijų, turiu tik individualų planą, kurį kas pusmetį turėsiu pasitvirtinti, tai dar galėsiu kažką pakeisti. Bet šiuo metu aš esu labai patenkinta ir žinau, kad neprarandu nieko, dėl ko man graužtų širdį. Jeigu vėlesniuose kursuose mane aplankys nušvitimas ir suprasiu, kad man reikia tų dalykų, kuriuos man siūlo filosofijos fakultetas, tai galbūt ir paliksiu tą literatūrą ramybėje. Bet, mano galva, vistiek visko negali susemti, reikia rinktis – ir aš pasirinkau“, – pasakoja Daina.
„Ar studentas pasirinks, ar nepasirinks gretutinių studijų, bet kuriuo atveju yra gerai, kad yra toks pasirinkimas. Lankstumas yra pliusas. Minusai – universitetui iškyla daug organizacinių reikalų ir klausimų, o studentui gali kilti problemų dėl nepatogaus tvarkaraščio“, – reziumuoja D.Šileikaitė-Kaishauri.
