Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša sako, kad tokie skaičiai yra „visiškai nepatenkinami“, tuo tarpu švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad brandos darbas populiarės su laiku, kai moksleiviai įsitikins jo nauda ir teikiamomis galimybėmis.
Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį situaciją dėl brandos darbo pristačiusi Nacionalinio egzaminų centro vadovė Saulė Vingelienė pažymėjo, kad 9–10 balų atlikusieji brandos darbą gaus 0,25 papildomo balo stodami į aukštąsias mokyklas, jo įvertinimas pirmą kartą atsispindės ir brandos atestate. Brandos darbas prilyginamas mokykliniam egzaminui, tik negali pakeisti lietuvių kalbos egzamino.
„Brandos darbas pagaliau pradėtas įgyvendinti, ir tikimės, kad jis padės vaikams atskleisti gebėjimo mokytis, tyrėjo kompetencijas, kad bandos darbas keis procesus ir (galutinis moksleivio įvertinimas) nebus tik generalinis testas, – kalbėjo Nacionalinio egzaminų centro vadovė. – Pats svarbiausias brandos darbo tikslas – patikrinti ne tik dalykines, bet ir bendrąsias kompetencijas“.
Jos pateiktais duomenimis, brandos darbą šiemet pasirinko atlikti 248 abiturientai, daugiausiai – 66 abiturientai – rinkosi biologijos kryptį, 25 – istorijos, 21 – chemijos. Taip pat yra atliekama po keliolika – kelis užsienio kalbos, informacinų technologijų ir kt. dalykų darbų.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovo vertinimu, brandos darbas ateityje turėtų tapti privalomu, o kol kas jis nepopuliarus, nes ir naudos moksleiviui iš jo mažai – duoda tik 0,25 papildomo balo.
„Šitas brandos darbas turi ypatingą vietą vidurinio mokslo baigimo sistemoj, bet yra visiškai nepatenkinamas to brandos darbo visuotiniškumas. Mes turime apie 20 tūkst. abiturientų ir 248 brandos darbo pasirinkimus, o tai yra 1,24 procento. Jis nesiskins kelio, nes jis nuvertintas“, – kalbėjo E.Jovaiša.
Pasak komiteto vadovo, ypač brandos darbo reikšmė pakils pakeitus stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. „Brandos darbas yra didelis impulsas, kuris gali parodyti mokinio individualybę, todėl reikia galvoti, kad būtų įvestas visuotinai, privalomas dalykas brandos darbas, nes keičiant baigimo ir priėmimo sistemą kiekviena aukštoji mokykla norės matyti, ką jis (abiturientas) sugeba“, – sakė ŠMK pirmininkas.
Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė teigė, jog brandos darbas bus populiarinamas, tačiau tam reikia sulaukti ir konkrečių rezultatų, t.y. pirmųjų atliktų ir įvertintų darbų.
„Yra sėkmė, tada ateina populiarumas. Mes turime pirmus metus, ir dabar mes turime dėti visas pastangas pristatyti šias galimybes, populiarinti šias galimybes, lygiai taip pat turime sulaukti konkrečių rezultatų. Kai visi šie darbai bus įvertinti, bus patirtis ir praktika, tas svoris ateina su laiku. Į tai orientuojamasi, pereinant prie kaupiamojo vertinimo“, – kalbėjo ministrė.
Komiteto narys Alfredas Gumuliauskas teigė, kad brandos darbas „turėtų būti labiau prestižinis negu gelbėjimosi ratas“. „Kadangi gyvename vartotojiškoje visuomenėje, turime parodyti naudą, nes jei vaikas nematys naudos, vargu, ar tą darbą darys“, - sakė komiteto narys.
Brandos darbas keliolikoje mokyklų buvo bandomas kaip pilotinis projektas, o nuo šiemet jį galėjo rinktis visi abiturientai. Brando darbas prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui, atlikęs brandos darbą ir išlaikęs lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą mokinys gali gauti brandos atestatą.
Ugdymo plėtotės centro duomenimis, Europoje kai kuriose šalyse projektinis ilgalaikis darbas, kūrybinis projektas sudaro dalį galutinio mokinio įvertinimo. Pvz., Estijoje reikia parengti vieną projektinį darbą, kad galėtum pretenduoti į atestatą, Airijoje skirtinguose dalykuose toks darbas sudaro 40–60 proc. įvertinimo, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose atitinkamas projektas rengiamas kiekvienam mokomajam dalykui.
