Apie pokyčius švietimo sistemoje ir ateities perspektyvas 15min kalbasi su Lietuvoje viešėjusiu švietimo ekspertu ir DofE apdovanojimų programos generaliniu sekretoriumi John May, švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene bei Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vadovu Valdu Jankausku.
Kokia linkme šiuo metu juda švietimo politika Europoje ir kokie svarbiausi pokyčiai laukia švietimo sistemos artimiausiu metu?
Net ir sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas negalės pakeisti tokių dalykų, kaip kūrybiškumas, sprendimų priėmimas, konfliktų sprendimas. Robotas negalės parašyti verslo plano. (J.Petrauskienė)
John May: Manau, kad šiuo metu svarbiausias dalykas yra perėjimas nuo sistemos, paremtos akademiniais pasiekimais, link tos, kuri jauniems žmonėms suteiktų tuos įgūdžius ir išlavintų tą požiūrį bei elgseną, kurių jiems iš tiesų reikės 21-ąjame amžiuje. Mes ruošiame jaunus žmones profesijoms, kurių dar nėra.
Todėl negalime sutelkti viso dėmesio į turinį, kai nežinome, ar jis bus aktualus. Tačiau tai nereiškia, kad akademinis išsilavinimas nėra svarbus. Žinoma, kad yra – mums vis tiek reikės gydytojų, chemikų ir inžinierių, todėl jie privalo išmanyti savo sritis. Tačiau lygiai taip pat, reikės ir žmonių, kurie gebėtų spręsti problemas, efektyviai komunikuoti ir kurie bus lankstūs. Viso to neišmoksi vien pamokos metu.
Jurgita Petrauskienė: Žinoma, darbai keičiasi, tačiau teigti, kad nežinome kokie darbai bus reikalingi ateityje, yra kiek dramatiška. Tokios profesijos, kaip gydytojas, teisininkas, o taip pat ir mokytojas, išliks. Net ir sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas negalės pakeisti tokių dalykų, kaip kūrybiškumas, sprendimų priėmimas, konfliktų sprendimas. Robotas negalės parašyti verslo plano. Būtent šie dalykai ir yra kertiniai, kuriuos turėtų stiprinti ir skatinti švietimo sistema.
Su kokiais iššūkiais susiduriama siekiant šių tikslų?
John May: Šiuo metu visa veikla, kuria jauni žmonės užsiima pasibaigus pamokoms, yra laikoma papildoma. Į tai žiūrima kaip į tam tikrą rekreaciją, vietoj to, kad tai būtų integrali jauno žmogaus mokymosi dalis. Todėl pati mokykla turėtų tapti tam tikru centru, kuris suteikia tokių veiklų – ar tai būtų sportas, savanoriška veikla ar kas kita – pasirinkimą. Būtent šių veiklų pasirinkimas turėtų būti ne mažiau svarbus, nei akademinių dalykų, kuriuos žmogus mokysis. Tai reiškia, kad mokyklos veikla nebeturėtų neapsiriboti tik darbu klasėje.
Ar reiškia, kad mokykla kaip tokia ateityje atrodys visiškai kitaip?
Valdas Jankauskas: Pilnai įmanoma, kad po 50-ies metų mokyklos kaip fizinės vietos gali ir nebelikti. Juk ir dabar daugybė informacijos yra prieinama tiesiog internetu. Tuo tarpu tokių kompetencijų, kaip komunikabilumas, kūrybiškumas ar komandinis darbas, gali būti mokoma visiškai kitokiu būdu.
Jurgita Petrauskienė: Manau, kad mokykla vis dėlto išliks tokia vieta, į kurią jaunas žmogus eina. Jei palyginsime mokyklas 16-ame amžiuje ir dabar, jos atrodo beveik taip pat – yra mokytojas, ir yra klasė mokinių, kuriuos jis moko. Tačiau, kas turi pasikeisti, yra tai, ko ir kaip mes mokome. Mokyti reiškia suteikti žmogui žinias, įgūdžius, kurių jam gyvenime reikės. Todėl koncepcija, dėl kurios diskutuojama visame pasaulyje, yra vadinamoji visos dienos mokykla. Tai tokia mokykla, kuri neapsiriboja vien formaliomis pamokomis, bet ir popamokine veikla.
Sėkmingas mokymosi procesas yra toks, kuriame mokytojas kartu su mokiniu siekia to paties tikslo – paruošti mokinį ateičiai. (J.May)
John May: Mano nuomone, mokytojo ir mokinio santykis sudaro švietimo pagrindą. Tai, kad galime pasitelkti technologijas medžiagos pateikimui, yra nuostabu, tačiau tam vis tiek yra reikalingas šis santykis, kuris yra labai tradicinis. Žinoma, tai ko mokoma, keičiasi ir turi keistis. Tačiau sėkmingas mokymosi procesas yra toks, kuriame mokytojas kartu su mokiniu siekia to paties tikslo – paruošti mokinį ateičiai.
Tuomet ar galima teigti, kad švietimo modelis juda link pilnai individualizuoto mokymosi?
John May: Nemanau, kad viskas taip paprasta. Žinoma, atsižvelgti į individualius poreikius yra svarbu, tačiau visuomenėje tam tikros bendros žinios yra būtinos. Paprastai kalbant, vaikams vis tiek reiks išmokti skaityti, rašyti ir efektyviai bendrauti, dar galėčiau pridėti skaičiavimą ir gamtos mokslų pagrindus. Tai kaip tik ir yra tos bendros žinios, kurios įgyjamos klasėje, su mokytojo pagalba.
Valdas Jankauskas:
Sutinku, kad tokios žinios yra reikalingos, tačiau problema, į kurią reiktų atkreipti dėmesį, yra tai, kad kiekvieno mokymosi poreikiai ir galimybės yra skirtingos. Galiausiai, net būdai, kuriais mokiniai priima informaciją, vieniems yra labiau priimtini nei kitiems. Tačiau šiuo metu mokoma taip, tarsi visi mokiniai turėtų vienodus gebėjimus. Manau, kad toks požiūris neturi ateities.
Jurgita Petrauskienė: Šios žinios yra kaip pamatas, be kurio visa kita netenka prasmės. Todėl Individualus mokymasis nėra pasirinkimas tik tų dalykų, kur esi stiprus. Tai labiau susiję su mokytoju ir jo gebėjimo mokyti žmones, kurių mokymosi tempas yra skirtingas, kurie skirtingai apdoroja informaciją. Prie individualizuoto turinio galime judėti tik tada, kai turime tvirtą bazinių žinių pagrindą.
Vadinasi, mokytojo profesija išliks svarbi ir ateityje?
Turime suprasti, kad švietimas yra viena didžiausių industrijų pasaulyje, ir mokytojų poreikis buvo ir bus didžiulis. Todėl dabar svarbiausias dalykas yra laipsniška įgūdžių, kurių reikia norint padėti mokiniams pasiekti geriausius rezultatus, evoliucija. (J.May)
Jurgita Petrauskienė: Manau, kad mokytojo profesija yra kertinė šalies ateičiai. Kaip tik todėl Lietuva ir išsikėlė tikslą iki 2025-ųjų mokytojo profesiją paversti prestižine. Vienas pagrindinių Švietimo ministerijos tikslų yra kartu su mokslo bendruomene atrasti būdus kaip pakylėti mokytojų ruošimą į naują lygmenį.
Manau, kad būtent mokytojo profesija turėtų pritraukti geriausius specialistus, kurie būtų ruošiami geriausiuose universitetuose, suteikiančiuose geriausią išsilavinimą, paremtą naujausiomis žiniomis ir tyrimais. Ne mažiau svarbu šiuo metu mokyklose dirbantiems mokytojams suteikti reikiamų įgūdžių ir žinių, atliepiančių besikeičiančius visuomenės poreikius. Kaip tik todėl yra keičiama mokytojų profesinio augimo sistema ir etatinis apmokėjimo modelis.
John May: Taip, manau, kad švietime viskas prasideda nuo mokytojo. Mums labai pasisekė, kad yra daugybė mokytojų, kuriems mokymas yra pašaukimas. Tačiau lygiai taip pat turime suprasti, kad švietimas yra viena didžiausių industrijų pasaulyje, ir mokytojų poreikis buvo ir bus didžiulis. Todėl dabar svarbiausias dalykas yra laipsniška įgūdžių, kurių reikia norint padėti mokiniams pasiekti geriausius rezultatus, evoliucija.
Anksčiau pagrindinė mokytojo užduotis buvo suteikti žinių, tačiau dabar gyvename pasaulyje, kuriame reikia daug daugiau. Mokytojas turėtų tapti mentoriumi, kuris galėtų padėti jaunam žmogui priimti jam reikalingus sprendimus, tuo pačiu turint galvoje išsilavinimą, kurį tas žmogus turėtų gauti mokykloje. Tai yra dalykai, kuriuos dar tik pradedame suprasti. Manau, kad kitas žingsnis ir bus mokymas pagal visos dienos mokyklos modelį, o mentorystės įgūdžiai bus tai, ko mokoma ruošiant mokytojus darbui.
