Anot Žilvino, gyvenimas mažame miestelyje suteikia tam tikrų privalumų – čia lengviau susikurti tokią veiklą, kokią nori. Į Jonavą jis jau spėjo pakviesti prof. Vytautą Landsbergį, Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, savivaldybės tarybos narę Aušrinę Armonaitę ir grupės „Antis“ vokalistą Algirdą Kaušpėdą.
– Buvai mokyklos prezidentu, inicijavai parašų rinkimą Jonavoje, dalyvauji jaunimo organizacijos veikloje. Kas tave motyvuoja dalyvauti tokiose pilietinėse iniciatyvose?
Tai, ar savo miestelyje rasi ką veikti, priklauso ir nuo tavęs.
– Anksčiau negalvodavau, kodėl apskritai kažką veikiu. Man veikla – tarsi energijos šaltinis. Tačiau dabar suprantu platesnę to reikšmę: taip įvykdau pareigą kurti geresnę ir gražesnę Lietuvą. Darydamas įvairius darbus stengiuosi ir dėl savęs, ir dėl artimų žmonių, kad jų gyvenimas čia galėtų būti geras, saugus ir laimingas.
Jonavos rajone rinkau parašus kovai su prastu maitinimu. Atlikau savo kaip gimnazijos prezidento funkciją ir atstovavau mokinių interesams. Džiaugiuosi, jog pavyko surinkti apie 400 mokinių parašų, tapome matomais žiniasklaidoje, o iniciatyvą vainikavo vieno iš televizijos kanalų susidomėjimas ir kvietimas dalyvauti laidoje.
– Koks organizuotas renginys paliko didžiausią įspūdį?
– Europos savaitės renginiai, skirti Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dešimtmečiui paminėti. Tada mokykloje suorganizavau susitikimus su prof. Vytautu Landsbergiu, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir dabartine Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nare Aušrine Armonaite. Taip pat prisimenu Jonavoje mano ir komandos organizuotą Lietuvos liberalaus jaunimo gimtadienį, kuriame dalyvavo ir paskaitą vedė „Antis“ vokalistas Algirdas Kaušpėdas. Paskutinis, bet ne prasčiausias, buvo Lietuvos valstybės atkūrimo 95-mečiui paminėti skirtas renginys. Už jį kartu su delegacija buvau pakviestas pas Prezidentę Dalią Grybauskaitę.
– Ką svajoji veikti ateityje ir ar dabartinė veikla prisideda prie šios svajonės įgyvendinimo?
– Svajoju apie politiką. Manau, jog visuomeninės veiklos patirtis bus naudinga įgyvendinant svajonę. Tačiau kad ir ką gyvenime beveikčiau, patirtis pasitarnaus bet kokioje srityje. Ši veikla pakeitė mano suvokimą apie komandinį darbą, suteikė įvairių kompetencijų, susipažinau su daugybe žmonių, kurie mane supa ir dabar.
– Ką patartum jaunuoliui, kuris norėtų kažką veikti ar organizuoti, tačiau nedrįsta?
– Lengviausias būdas – prisijungti prie bet kokios visuomeninės ar jaunimo organizacijos bei pradėti veikti joje, o įsidrąsinus pasiūlyti kitiems organizacijos nariams kartu pabandyti įgyvendinti būtent savas idėjas.
– Ar teiginys, jog mažuose miesteliuose nėra ką veikti, yra mitas, ar tiesa?
– Mažuose miesteliuose nėra tiek daug ką veikti kaip, tarkime, Vilniuje, tačiau tokie miesteliai turi vieną svarų pranašumą: juose daugiau galimybių susikurti tokią veiklą, kokios pats labai trokšti. Todėl vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Tai, ar savo miestelyje rasi ką veikti, priklauso ir nuo tavęs.
– Kaip manai, kodėl esi vertas laimėti aktyviausio organizatoriaus titulą?
– Įvairiose organizacijose, tarybose užėmiau vadovaujančias pareigas. Būdamas lyderiu bendram darbui subūriau skirtingas aktyvių žmonių, draugų, bendraminčių komandas. Drauge suorganizavome daug aukšto lygio renginių, kurie turėjo pridėtinės vertės mokyklai ar rajonui. To nebūčiau padaręs, jei nebūtų pavykę sėkmingai suburti šių komandų bendram darbui.
