Tai, kad JK yra itin populiari studijų kryptis, rodo ir oficialioji statistika: 2019 metais į šios šalies universitetus stojimo prašymus pateikė daugiau kaip 37 tūkst. studentų iš ES šalių, skaičiuojama, kad kasmet studijas JK aukštosiose mokyklose pradeda ir daugiau kaip du tūkst. studentų iš Lietuvos. Deja, daug sumaišties į britų gyvenimą atnešęs „Brexit“ tapo tikru finansiniu prakeiksmu apie studijas šioje šalyje svajojusiems lietuviams.
Studentai liks be paskolų
Iš politikų lūpų skambėję pažadai, kad JK net ir po išstojimo iš Europos bendrijos neliks abejinga įsipareigojimams, kuriuos priėmė būdama ES narė, o studentai ir toliau galės studijuoti šalies universitetuose tokiomis pat sąlygomis, kaip iki „Brexit“ – taip ir liko tik gražiais ketinimais.
Iki šiol galiojusi tvarka, kai, norėdamas studijuoti JK universitete, studentas gaudavo paskolą iš valstybės visam studijų laikotarpiui, o jos grąžinimas prasidėdavo tik tuomet, kai po studijų baigimo absolvento atlyginimas pasiekdavo tam tikrą numatytą sumą, atšaukiama. Birželio pabaigoje už JK universitetų sektorių atsakinga ministrė Michelle Donelan pranešė, kad šaliai priėmus sprendimą palikti ES, keičiamos studijų sąlygos iš šio regiono ir kitų Europos ekonominės bendrijos valstybių bei Šveicarijos atvykstantiems studentams.
Ji informavo, kad priimtas sprendimas stabdyti studijų paskolų suteikimą užsieniečiams bakalauro, magistro ir kitų lygių studijoms. Be paskolų, stabdomas ir kai kurių kitų švietimo programų, tokių kaip pameistrystė, finansavimas. Anot M.Donelan, šie pokyčiai įsigalios jau 2021-2022-iems mokslo metams.
Nors dar pačioje „Brexit“ proceso pradžioje JK universitetai vienbalsiai žadėjo, kad bus stengiamasi europiečiams studentams išlaikyti tokią pat studijų kainą, kaip ir britams – šis klausimas tebėra iki galo neišspręstas. Skaičių kalba toks pažadas reikštų, kad studentai iš ES šalių už bakalauro studijas turėtų susimokėti 9250 svarų vietoje užsieniečiams nustatytų 10-30 tūkst. svarų.
Kadangi pokyčių laikotarpis sutapo ne tik su politiniu sprendimu, bet ir pirmąja COVID-19 pandemijos banga, vis daugiau šeimų JK tampa aktuali galimybė gauti paskolą vaikų studijų kainai padengti. Tokio poreikio atsiradimas skatina privačias įstaigas pasiūlyti įvairius sprendimus, kuriais, tikėtina, turės galimybę pasinaudoti ir į šalį atvykstantys studijuoti užsieniečiai.
Atsivers naujų galimybių
Situaciją tarptautinių studijų sektoriuje stebintys ekspertai teigia, kad, nors iš JK siunčiama žinia planavusiems studijas šioje šalyje nėra maloni, kartu tai savotiška proga apsvarstyti galimybę rinktis aukštąsias mokyklas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kanadoje ar Australijoje. Nebelikus valstybės teikiamų paskolų JK, studijų kainos su minėtais regionais supanašėja, o kai kuriais atvejais galimybė laimėti stipendijas ar kiti privalumai nusveria patrauklumo svarstykles ne JK naudai.
„JAV ir Kanada – ypač populiarios studijų kryptys, kur universitetai jau daug metų siūlo puikią stipendijų programą, kuria gali pasinaudoti ir lietuviai studentai, kreipdamiesi bent dėl dalinės ar pilnos stipendijos studijoms JAV. Kanadoje dažnu atveju studijos kainuoja net mažiau nei JK. Šios šalies universitetai taip pat sudaro labai palankias galimybes studentams dirbti, o kvalifikaciją įgijusiems darbuotojams Kanadoje sudaromos sąlygos įgyti darbo patirties norimoje srityje”, – sako sertifikuota Britų Tarybos „Education UK“ konsultantė, „AMES Education“ vadovė Eglė Kesylienė ir perspėja, kad pokyčiai JK neabejotinai bus svarbus signalas kitų Europos šalių universitetams.
Pasak jos, studijos JAV vidutiniškai per metus kainuoja apie 12 tūkst. eurų, Kanadoje – apie 11 tūkst. eurų, panaši metų studijų kaina ir Australijoje, o Vokietijos valstybiniuose universitetuose esama ir nemokamų studijų programų. Tiesa, reikia nepamiršti, kad studijų kaina Europoje labai priklauso nuo to, kokia kalba ketinama studijuoti.
„Jei europietis studijuos pasirinktoje šalyje tos šalies kalba, jam galios visai tokios pat studijų kainos ir sąlygos, kaip ir tos šalies gyventojams. Jei jaunas žmogus ieško galimybių studijuoti aukštojoje mokykloje anglų kalba šalyje, kurioje pagrindinė valstybinė kalba yra kita, tuomet jam už studijas gali tekti mokėti“, – sako ji ir priduria, kad norintys keliauti studijų tikslais, keliaus ir toliau, tik šiek tiek keisis populiariausios kryptys.
Ar išliks populiarios studijos Europoje?
Sumažėjęs JK aukštųjų mokyklų patrauklumas dėl studijų finansavimo sistemos pokyčių gali tapti veržlia paskata kitoms ES šalių aukštosioms mokykloms ieškoti naujų būdų, kaip pritraukti gabius ir motyvuotus studentus. Kai kurias būsimas studijų pasirinkimo tendencijas galima numatyti jau šiandien – tikėtina, kad studijuoti mediciną užsienyje planavę jaunuoliai vietoje JK rinksis Vokietijos, Šveicarijos ar Olandijos universitetus.
„Kai „Brexit“ procesas dar nebuvo įsibėgėjęs ir jo niūrios pabaigos niekas negalėjo nuspėti, jau tuomet pradėjo augti skaičiai besidominčių medicinos studijomis ne prestižiniuose JK universitetuose, bet kaimyninėse ES šalyse“, – sako ji ir priduria, kad patrauklių studijų programų anglų kalba gali pasiūlyti ir mažesnių šalių, tokių kaip Čekija ar Estija, aukštosios mokyklos – būtent joms permainos JK gali išeiti į naudą.
Jei europietis studijuos pasirinktoje šalyje tos šalies kalba, jam galios visai tokios pat studijų kainos ir sąlygos, kaip ir tos šalies gyventojams.
Ekspertės teigimu, Europos šalys ir toliau išliks labai populiarios, tačiau daugiau galimybių turės tie, kurie mokės tų šalių kalbas, tad mokytis užsienio kalbų jauniems žmonėms – būtina.
Norintiems studijuoti Europoje E.Kesylienė pataria, kad itin verta pradėti intensyviai mokytis ne tik anglų, bet ir kitas užsienio kalbas, nes mokant vokiečių, prancūzų, italų, ispanų kalbą studijų krypčių pasiūla Europoje geografiškai labai išsiplečia. „Tėvams svarbu kuo anksčiau skatinti vaikus daugiau dėmesio skirti antrai užsienio kalbai, siekti C1 lygio ir laikyti antrosios užsienio kalbos tarptautinius egzaminus. Pandemijos metu visiems išmokus dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu, antrosios užsienio kalbos žinias galima stiprinti mokantis būtent taip“, – sako ji ir priduria, kad AMES kviečia nuotoliniu būdu mokytis prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, portugalų, arabų, rusų, kinų, japonų ir skandinavų kalbų.
Lietuvių noras studijuoti JK – pasmerktas?
Kalbėdama apie situaciją JK aukštosiose mokyklose, „AMES Education“ vadovė patikina, kad priėmimo procesas į šios šalies universitetus vyks iki rugpjūčio 31 d., tačiau pasirinkimo galimybės nuolat mažėja, nes anksčiau pateikusieji paraiškas turėjo labai plačias universitetų ir programų pasirinkimo galimybes, tad dalis studijų vietų jau užpildytos.
„Dabar prasideda taip vadinamas universitetų sistemos „UCAS Clearing“ procesas, kurio metu matomos likusios laisvos vietos universitetuose JK. Jų gali būti ženkliai daugiau šiais metais, nes dėl COVID-19 grėsmės tikrai ne visi studentai vyks mokytis į JK – kai kurie atideda mokslus kitiems metams. Tačiau, įvertinus planuojamus mokslų kainų pasikeitimus, būtent šio sprendimo nerekomenduojame – pradėjusieji mokytis šį rudenį dar išsaugo „home student“ statusą ir galės pasinaudoti studijų paskolomis“, – sako studijų užsienyje ekspertė.
Kad studijos nenuviltų – jas būtina „pasimatuoti“
Pasak E.Kesylienės, natūralu, kad iškart suprasti, kuri specialybė nenuvils po kelerių metų studijų, jaunam žmogui gali būti sudėtinga, todėl pasaulyje populiari praktika norimas studijas iš anksto „pasimatuoti“.
„14-18 metų moksleiviai, svajojantys apie medicinos, teisės, verslo, finansų, inžinerijos, IT ar menų studijas užsienyje, prieš galutinį apsisprendimą jas 2-3 savaites gali išbandyti mūsų specializuotos „Taste it“ programos metu prestižiniuose pasaulio universitetuose. Pabuvę akademinėje aplinkoje, pabendravę su šios srities profesionalais įmonėse ir dėstytojais universitete, patys „paragavę“ šių studijų, jaunuoliai dėl būsimos karjeros vėliau apsisprendžia daug lengviau, be to, tėvams tai daug saugesnis variantas, nes mažesnė rizika, kad po metų ar kelių vaikas dėl studijų persigalvos ir investicijos bus veltui. Tiesa, kilusi pandemija pakoregavo studijų ir stovyklų užsienyje programas, tačiau visos aukštojo mokslo įstaigos ir stovyklų organizatoriai prie esamos situacijos adaptavosi ir siūlo naujų galimybių – netgi nuotolines studijas“, – sako „AMES Education“ vadovė E.Kesylienė.
