Su Klaipėdos universitetu (KU) dėl esą nekokybiškų studijų besibylinėjęs Indijos pilietis Myilsamy Murugasamy, siekęs susigrąžinti už studijas sumokėtus 4880 eurų, bylos nagrinėjimui einant į pabaigą savo ieškinį buvo padidinęs iki neregėtų aukštumų – iš KU jis prašė priteisti 38 mln. eurų.
Penktadienį teisėjas Raimondas Dilys paskelbė, jog Indijos piliečio ieškinys atmetamas.
Tik prieš kelias dienas KU absolventas teismui buvo pateikęs pareiškimą dėl ieškinio padidinimo iki 38 mln. eurų. Teisėjas šį prašymą atmetė, argumentavęs tuo, jog ankstesnių posėdžių metu ne kartą buvo siūlyta teikti prašymus, tačiau to padaryta nebuvo.
Teismui teks priimti dar vieną sprendimą, susijusį su tuo pačiu Indijos piliečiu – jo ieškinys dėl 35 mln. eurų žalos atlyginimo yra išskirtas į atskirą bylą. Jaunuolio paprašyta motyvuoti prašymą.
Pažėrė priekaištų
Magistrantas surašė daug priekaištų universitetui. Švietimo įstaigos atstovai liko nustebę, mat per dvejus studijų metus iš indo pretenzijų nebuvo girdėję.
Indas teismui išdėstė, jog studijos vykdytos gana atmestinai, nesuteikta reikiama medžiaga, nebūta kontrolinių darbų, mažai egzaminų.
Vaikinas teigia turėjęs pirkti literatūrą, mat dėstytojai nesuteikė pakankamai medžiagos, jos negalėjo užtikrinti ir universiteto biblioteka. Vieno vadovėlio apskritai neduota išsinešti, nes tai buvęs vienintelis egzempliorius.
Negana to, ieškinyje dėstoma, kad 2017 metais, jam panorėjus pagal „Erasmus“ programą mokytis Suomijoje, universitetas jo nesiuntė, kol jis nesumokėjo dalies to semestro mokesčio – 400 eurų. Dėl to jam likusi mažesnė „Erasmus“ studijų stipendija. Vietoj 1927 eurų jam buvo išmokėti 1527 eurai. Mėnesiui jam likus 382 eurams Suomijoje vyras negalėjo savimi tinkamai pasirūpinti, nusilpo, buvo praradęs sąmonę, pargriuvo ir patyrė traumą. Nurodyta, jog Suomijoje gydymas esąs labai brangus, tad indas išvyko gydytis į savo tėvynę.
Norėjo gyventi vienas
Priekaištai pažerti ir dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Indas nurodė jautęs nepagarbą, o universitetas nesuteikė jam galimybės gyventi vienam naujojo bendrabučio kambaryje.
Į prašymą suteikti vienvietį kambarį kažkokia darbuotoja jam atsakiusi, jog indų tautybės studentai naujajame bendrabutyje neapgyvendinami. Susidariusią situaciją vaikinas norėjo aptarti su rektoriumi, tačiau to nepavykę padaryti, nes jis nebuvęs įleistas, o gautas atsakymas pasirodė aptakus.
Anot rektoriaus Artūro Razbadausko, Klaipėdos universitete jau dešimt metų studijuoja studentai iš užsienio šalių, toks atvejis Lietuvoje ir universitete pirmas. Šiuo metu universitete studijuoja daugiau nei 200 studentų iš trečiųjų pasaulio šalių, taip pat ne Europos Sąjungos šalių. Iš Indijos, Bangladešo, Pakistano tokių studentų yra per šimtas.
Nors studentas motyvuoja, kad kai kurie dėstytojai nemoka anglų kalbos ir studijų būta nekokybiškų, anot rektoriaus, pačiam studentui būta priekaištų, jis netinkamai atliko savo pareigas, kai kuriuos kursus jam teko kartoti.
„Baigė šias studijas ne taip lengvai. Jo įvertinimai nebuvo patys geriausi“, – sakė rektorius.
Universiteto atstovai pabrėžia, jog dėstytojams keliami griežti užsienio žinių reikalavimai, jie turi atitikti B2 lygį. Dėstytojai tokius reikalavimus atitinka.
A.Razbadauskas sako, kad, svarstant sąmokslo teorijas, iš trečiųjų šalių atvykstantys piliečiai nori gyventi ir dirbti Europos Sąjungos valstybėse, tad buvusio studento ketinimai kelia klausimų.