Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės pažadas, kad skiriant papildomus 17,4 mln. eurų algos mokytojams ne sumažės, o didės dešimtadaliu, subliuško.
„Mokytojų nuogąstavimai pasitvirtino“, – nusivylimo neslėpė mokytoja. Tiesa, ji sako, kad jos kolegei rusų kalbos mokytojai atlyginimas padidėjo bene 70 eurų.
Gavo ne visus etatus
„Maniau, kad bus blogiau“, – 15min sakė Vievio gimnazijos direktorius Gintaras Dobilaitis. Jo vadovaujamos švietimo įstaigos darbuotojai atlyginimus gavo paskutinę rugsėjo darbo dieną – 28-ąją.
„Daugumai alga pakilo nuo kelių iki kelių dešimčių eurų. Atlyginimas sumažėjo septyniems mokytojams. Bet tam yra objektyvus paaiškinimas: jiems sumažėjo darbo krūvis, kontaktinių valandų skaičius“, – aiškino gimnazijos vadovas.
Kolektyvui jis yra pasakęs: kilus problemų dėl etato dydžio – kreipkitės į direktorių, dėl apskaičiavimo – į buhalteriją.
„Rugsėjį su visais mokytojais aptarėme jo etato dydį. Kiek žinau, į buhalteriją kreipėsi tik viena mokytoja ir viską išsiaiškino“, – pasakojo G.Dobilaitis.
Išmokėjus darbuotojams algas jam lyg akmuo nuo širdies nusirito. Tačiau direktorius lieka prie nuomonės, kad naują etatinio apmokėjimo tvarką buvo galima įvesti nuosekliau, labiau civilizuotai ir geriau pasiruošus iš anksto.
„Mat dabar rugsėjis buvo sunkus ir įtemptas“, – neslėpė G.Dobilaitis.
Be to, problemų kelia ir tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija šiemet mokykloms išdalijo dar ne visus etatus.
„Ministerija taiko koeficientą 0,91 etato, todėl mūsų gimnazijoje susidaro 40,5 etato, tačiau gavome tik 37,21 etato. Vadinasi, apie 3,5 etato mažiau, nei žadėta, o tai sudarytų daugiau nei 120 valandų. Įsivaizduokite, koks mums tai būtų rezervas“, – svarstė G.Dobilaitis. Jis viliasi, kad kitą rugsėjį gaus visus žadėtus etatus.
Daug triukšmo dėl nieko
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sakė, kad taikant naują etatinio apmokėjimo modelį didžiumai licėjaus mokytojų „kaip buvo, taip ir liko“.
Nors pinigai dar nepasiekė pedagogų sąskaitų, algų lapelius jie jau gavo: „Todėl viskas aišku – viskas taip pat, kaip buvę. Stengiamės užtikrinti normalų darbą. Tačiau tiek, kiek įdėta tuščiai pastangų, nes pinigai perkelti iš vienos kišenės į kitą, tai neadekvatu.“
Be to, S.Jurkevičius pažymėjo, kad tik 2 iš 50 mokytojų turi tą patį darbo krūvį kaip anksčiau: „Todėl konstatuoti tą pastovų mokytojo būvį beveik neįmanoma ir etatinio apmokėjimo įtaką sunku tiksliai išmatuoti.“
Darbo krūvį lemia simpatijos?
Profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknius pažymėjo, kad didžiuma pedagogų algų dar tik laukia.
Tačiau sąjunga kreipėsi į mokytojus, ragindama dalyvauti apklausoje, kuria bus siekiama išsiaiškinti „Etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio“ naudą ir pasekmes ugdymo procesui, mokinio ir mokytojo gerovei.
K.Jukniaus nuomone, etatinis apmokėjimas atvėrė net opesnių problemų nei darbo užmokestis. Kai kurių šalies mokyklų pedagogai kreipėsi į sąjungą, skųsdamiesi vadovų savivale, neskaidrumu, neteisingumu skirstant darbo krūvį ir atlygį.
„Keičiantis darbo sąlygoms persirašomos darbo sutartys ir kai kurie mokytojai jaučiasi šantažuojami, o direktorius yra kaip dvaro šeimininkas: jei pasakė mokytojas nepatinkantį žodį, duoda mažiau krūvio. Nėra objektyvios sistemos, pagal ką skirstomos darbo valandos, todėl susidaro netolygūs darbo krūviai. Chaoso labai daug ir jis tęsiasi“, – pirmąjį mokslo metų mėnesį apibendrino K.Juknius.
Lapkritį atliks tyrimą
Mokytojų darbo laikas per savaitę sudaro 36 valandas. Etatinio apmokėjimo modeliui įvesti bus skiriama 95 milijonai eurų.
Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad iki lapkričio mokyklos turi užpildyti mokytojų registrą. Tuomet ir paaiškės, kiek mokytojų ir kokiu krūviu dirba. Be to, lapkritį taip pat planuojama atlikti visų šalies mokytojų atlyginimų tyrimą.
Ministrės J.Petrauskienės patarėjas Arminas Varanauskas:
„Nuo rugsėjo atlyginimai didėja didelei daliai mokytojų, ypač kurie iki šiol dirbo mažesniu krūviu. Atlyginimai galėjo mažėti tik tokiu atveju, jei sumažėjo mokytojo darbo krūvis dėl mažėjančio klasių ir pamokų skaičiaus, jei nustojo galioti terminuotas koeficiento didinimas, pavyzdžiui, praeitais metais mokytojas dirbo su 5 spec. poreikių vaikais ir dėl to jam buvo metams padidintas koeficientas.
Etatinio tikslas nebuvo padidinti mokytojų atlyginimus, o subalansuoti jų darbo krūvius, atlyginant ne tik už pamokas ir su jomis susijusias veiklas, bet ir visus kitus mokykloje atliekamus darbus, už kuriuos mokytojams geriausiu atveju būdavo tik padėkojama: darbą su tėvais, renginių organizavimą, dalyvavimą metodinėse grupėse bei projektuose ir pan.
Etatinio tikslas nebuvo padidinti mokytojų atlyginimus, o subalansuoti jų darbo krūvius.
2018 m. duomenimis, Lietuvoje 3 iš 10 mokytojų dirbo mažesniu nei pusės etato krūviu ir tik vos 5 proc. mokytojų dirbo visu krūviu – už dalį laiko tiesiog nebuvo mokama.
Atlyginti už darbus mokyklos bendruomenei papildomai nuo rugsėjo 1 d. keturiems 2018 m. mėnesiams skiriama 17,4 mln. eurų, jie paskirstomi atlyginimus skaičiuojančioms savivaldybėms ir mokykloms.
2019 m. rugsėjo 1 d. prasidės antras etatinio etapas, kurio metu bus skirta dar daugiau lėšų, iš viso 95 mln. eurų papildomai iki 2020 m. Šie pinigai mokytojų atlyginimų fondą padidins per 20 proc.: 12 proc. nuo šio rudens ir dar 10 proc. nuo 2019 m. rudens.“
