Ir iš tiesų – kūrybinių industrijų sektorius jau dabar yra greičiausiai augantis sektorius Europoje, jame dirba daugiau kaip 12 milijonų žmonių, tai yra 7,5 proc. visų rinkos darbuotojų. Negana to, kūrybinių industrijų sektorius sudaro 5,3 proc. viso Europos BVP. Akivaizdu, kad vadinamojo createch populiarumas vis auga, o kūrybininko profesija darosi vis geidžiamesnė darbo rinkoje. Kalbamės apie šios srities aktualijas ir perspektyvas.
Tarpdiscipliniškumas šiuo metu yra viena iš vyraujančių tendencijų, neabejotinai dar stiprėsianti ateityje. Kokius pokyčius tai atnešė mokslui, darbo rinkai? Kokie teigiami ir neigiami to aspektai?
Tarpkryptiškumas – pagrindinė tendencija, kuri šiuo metu vyrauja pasaulinėje rinkoje ir keičia mokslo sektorių. Tyrimai tampa tarpkryptiniai, nes skirtingų mokslų sankirtoje gimsta inovacijos. Informacinių technologijų ir gyvybės mokslų integracija ilgina žmogaus amžių, įveikiamos ligos, o technologijos ir kūryba atveria rinkas naujiems produktams. Keičiasi studijų, kaip pasirengimo karjerai, koncepcija. Studijos jau nėra pasirengimas gyvenimo profesijai, tai – pasirengimas ją rinktis, keisti ir mokytis visą gyvenimą. Jauni žmonės linkę keisti darbus, išbandyti naujas sritis, todėl atsiranda platesnių, mažiau specializuotų studijų poreikis.
Tarpkryptiškumas – pagrindinė tendencija, kuri šiuo metu vyrauja pasaulinėje rinkoje ir keičia mokslo sektorių. Tyrimai tampa tarpkryptiniai, nes skirtingų mokslų sankirtoje gimsta inovacijos.
– Kiek dėmesio tarpdiscipliniškumui skiriame VGTU? Ko esame jau pasiekę šioje srityje?
– VGTU jau seniai daug dėmesio skiriame tarpdiscipliniškumui. Visos Kūrybinių industrijų fakulteto studijų programos yra tarpkryptinės. Nauja ir perspektyvi kūrybinių industrijų dalis yra createch (kūrybos technologijos), be kurio neapsieina nė viena rinkos sritis. Createch dominuoja kino pramonėje, architektūros, meno, dizaino, žaidimų industrijoje, leidyboje ir reklamoje. Kūrybinės industrijos apima 14 sparčiai augančių sektorių, kuriuose nuolat reikia kūrybiškų darbuotojų, įvaldžiusių technologijas, turinčių komunikacijos, rinkodaros ir meno kompetencijų. Vis dėlto parengti tokį žmogų darbui ir mokslui Lietuvoje yra sunku. Nors apie tarpkryptines programas yra kalbama jau daugiau kaip 10 metų, kol kas teisinė bazė tokių programų registraciją riboja, nes reikalaujama programą registruoti tik vienoje kryptyje. Dėl šios priežasties kūrybinių industrijų studijos yra registruotos komunikacijos kryptyje. Tad vietoje to, kad kūrybinių industrijų dėstytojai susitelktų bendriems verslo, komunikacijos, medijų, dizaino, filosofijos ir technologijų tyrimams, jie turi save riboti komunikacijos moksle. Beje, komunikacija Lietuvoje po ilgos kovos mokslu buvo pripažinta tik 1997 metais. Iki 2012-ųjų komunikacijos mokslui priklausė informacija ir dokumentacija, bibliotekininkystė, archyvistika, bibliografija, paleografija, knygotyra, epigrafija, papirusologija. Tai yra šakos, mažai ką bendro turinčios su kūrybinėmis industrijomis, kurioms priskiriama reklama, dizainas, įvairios medijos, scenos ir vaizduojamieji menai, kūrybos technologijos. Kūrybinių industrijų pagrindą sudaro komunikacijos, menotyros, rinkodaros ir vadybos krypčių moksliniai tyrimai ir dizaino kūryba. Tikėtina, kad ateityje tai taip pat taps savarankiška kryptimi. Tačiau dabar pasenusi studijų ir mokslo klasifikacija, kuri atrodo tik formalumas, yra rimtas stabdis inovatyvioms tarpkryptinėms studijų programoms, skirtingų sričių mokslininkų konsolidavimuisi ir naujų mokslo sričių atsiradimui, praktikos teoretizavimui.
– Kaip būtų galima apibūdinti Jūsų minėtą ir vis dažniau viešojoje erdvėje nuskambantį createch?
– Createch – kūrybiniai sprendimai, įgyvendinami pasitelkus IT. Tai yra technologijų, meno ir komunikacijos mokslo sankirtoje gimusi sritis, kurios pritaikomumo ribos plečiasi kasdien, kurdamos naujas darbo vietas ir galimybes žmonėms. Šiandien žmonija gali labai daug pasiekti. Mes gebame sukurti virtualią ir papildytą realybę, išmokyti kompiuterį galvoti. Visgi esminiai klausimai yra tai, kaip ir kokiu tikslu mes technologijas panaudosime, kaip nauji sprendimai pakeis žmogaus gyvenimo kokybę, kokią problemą jie padės išspręsti? Pastaruoju metu kuriasi įmonės, kurios sėkmingai gyvuoja vien iš idėjų, kūrybinių sprendimų, duomenų vizualizacijos. Randasi kompiuterinio meno kūrėjų, kurie, paprastai tariant, moko kompiuterius atpažinti objektus ir juos piešti, atkurti bet kokį vaizdą žinomų dailininkų stiliumi ir pan. Menas tampa industrija, kūrybiniai sprendimai tampa paklausia preke, inovatyvia paslauga ar rinkodaros priemone. Pavyzdžiui, be idėjos, be savo unikalios istorijos prekė yra tik paprastas daiktas. Sukurdami istoriją (pavyzdžiui, rankų darbą ar ilgas tradicijas atspindinčios idėjos, vokiška kokybė, nesudėvima prekė, išmanūs drabužiai ir pan.), mes daiktą išskiriame, pritraukiame vartotojo dėmesį. Tačiau ir sukurta istorija dar ne viskas, jei jos nemokame papasakoti, neperteikiame vizualiai. Visuomenė vis mažiau skaito ir vis daugiau žiūri įvairius vaizdo klipus. Į šį vartotojų elgsenos pokytį įmonės kreipia dėmesį ir, norėdamos atsidurti vartotojų akiratyje, siūlo informaciją pažiūrėti. Manoma, kad kitais metais žiūrinčiųjų vaizdo klipus skaičius padvigubės. Vadinasi, tiek pat išaugs ir vaizdo turinio kūrėjų poreikis, padidės konkurencija, didės kova dėl idėjų.
Createch taip pat suteikia galimybę sukurti virtualios realybės istorijas. Tik pagalvokite, kokį poveikį gali padaryti virtualios realybės dokumentinė istorija ar socialinė reklama! Virtuali realybė leidžia apgauti mūsų smegenis ir išgyventi filmo istoriją kaip savo patirtį. Žaisdami žaidimą įsijaučiame, tačiau vis tiek žinome, kad tai yra tik žaidimas. Tuo tarpu virtuali realybė tampa mūsų realybe. Sirijos vaikų pasakojimas tampa mūsų pasakojimu, o kitos tautos ar šeimos tragedija tampa mūsų tragedija. Pirmą kartą užsidėjusi virtualios realybės akinius maniau, kad sugebėsiu atsiriboti, nebijoti tariamo aukščio, greičio atrakcionų kalneliuose. Vis dėlto man ėmė svaigti galva, smegenys sakė, kad tai yra tikrovė, o kūnas reagavo tarsi taip ir būtų. Lygiai taip pat mūsų smegenų neuronai reaguoja į virtualiame pasaulyje pasakojamą nuo mūsų tūkstančius kilometrų nutolusio žmogaus likimą: ką jis patyrė, dėl ko kenčia, ką mes jam patartume. Virtuali realybė – galingas įrankis ir, tinkamai panaudotas, gali padėti siekti kilnių tikslų, nes jos turinys geba mus sujaudinti, pakeisti mąstymą. Virtuali realybė gali sukurti empatiškesnę visuomenę. Manoma, kad šios industrijos pajamos iki 2020-ųjų padidės nuo 5,5 mln. iki 60 mln. JAV dolerių.
– Createch specialistai tampa vis geidžiamesni darbo rinkoje. O kas yra tie kūrybininkai? Kur reikalingi, kuo svarbūs jų kūrybiniai sprendimai?
– Kūrybininkas yra žmogus, generuojantis idėją ir ją įgyvendinantis. Kūrybininkas kuria turinį medijoms: sugalvoja sprendimą, kaip pristatyti jūsų produktą parodoje, ar formuluoja komunikacijos strategiją jūsų verslui, sukuria reklaminius vaizdo klipus, rengia tekstus ir vaizdinę medžiagą interneto puslapiui ar socialiniams tinklams, organizuoja viešuosius įmonės ryšius arba buria projektinėms kultūrinėms veikloms bendruomenes. Pasak Lietuvos reklamos prodiuserių asociacijos prezidentės Daivos Jurkonytės, Lietuvos kino industrijos eksportas skaičiuoja 35 mln. Eur metinę apyvartą. Kūrybinių industrijų sektorius yra greičiausiai augantis sektorius Europoje ir jis sudaro daugiau nei pusę viso žemyno BVP.
Kūrybininkas yra žmogus, kuriantis naujas idėjas ir naujas darbo vietas. Neseniai VGTU viešėjęs Franzas Fischnalleris, pasaulinio garso medijų menininkas, virtualios realybės kūrėjas, futuristas, studentus mokė semtis idėjų ir įkvėpimo visur, net paprastuose pokalbiuose. Jis pats šiuo metu kuria ateities popierių, kaip šviesos šaltinį, taip pat virtualius langus jachtoms ir viešbučiams, kurie neturi galimybių įrengti tikrų langų, bet nori sukurti jų iliuziją su tikru gatvės vaizdu, kvapu, garsais. „Mums reikia idėjų. Pastatome muziejus ir sudedame ten nejudančius daiktus. Tai žmonių netraukia. Reikalingi interaktyvūs kūrybiniai sprendimai, tai yra auganti niša“, – sakė jis.
– Kokiomis savybėmis pasižymi naujoji kūrybinių industrijų atstovų karta? Kokių specialistų dažniausiai ieško darbdaviai?
– Susipažinusios su kūrybinių industrijų absolventais, įmonės jau žino, ko norėti: darbuotojo, kuris išmanytų komunikaciją, rinkodarą, būtų įvaldęs IT įrankius, gebėtų sukurti tiek įmonės ženklą, tiek vaizdo ir teksto turinį įmonės komunikacijos kanalams. Kitaip tariant, įmonės ieško žmogaus orkestro. Tačiau createch keičia tradicinių verslų supratimą, netgi įmonių struktūrą. Žmogus orkestras nenori, kad jam kažkas diriguotų. Jis pats nori būti dirigentas, todėl dažniausiai renkasi laisvai samdomo darbuotojo kelią. Naujas galimybes įmonėms atveria pasaulio žmogiškųjų išteklių panaudojimas (croudsorsingas). Jis leidžia įmonei samdyti aukščiausio lygio savarankiškai dirbančius createch profesionalus iš viso pasaulio – taip pigiau, greičiau ir užtikrina aukščiausią kokybę. Nuolat girdime iš įmonių vadovų, kad trūksta kūrybinių talentų, kurie išmanytų technologijas. Mes galime jiems atsakyti – jų tikrai netrūksta, jų yra, tačiau jie nėra linkę darbintis jūsų įmonėse. Kūrybininkai dirba vieni, kaip laisvai samdomi createch profesionalai. Kuo įmonės greičiau persiorientuos ieškoti jų, o ne didelių vardą pelniusių įmonių, kuo anksčiau susivoks burti aukščiausio lygio talentus bendram darbui, tuo geresnių rezultatų pasieks. Didelė mūsų absolventų dalis dirba savarankiškai. Ir, deja, tai mums nenaudinga sudarant įvairius reitingus, nes Lietuvos aukštosios mokyklos reitinguojamos ir pagal darbdavio nuomonę. Sėkmingas kūrybininkas, dirbantis fotografu ir su dronais darantis panoramines nuotraukas, IT įrankius išmanantis specialistas, plušantis kino industrijoje, ar žmogus, kuriantis virtualios realybės produktus bei skaitmeninį vaizdo turinį – visi jie yra mūsų absolventai, laisvai samdomi sėkmingi verslo žmonės. Kyla klausimas, koks darbdavys apie juos pasakys, kad šie darbuotojai yra geriausi komunikacijos specialistai? Manau, klausti darbdavio nuomonės šių laikų rinkoje yra beprasmiška.
Kūrybinių industrijų fakultetas bendradarbiauja su Lietuvos reklamos prodiuserių asociacija, kuri jungia Lietuvos kino industrijos įmones, pritraukia užsienio kino grandus, tokius kaip HBO, kurie šiame fakultete statys filmą „Černobylis“ ir į darbus įtrauks bei apmokys daug fakulteto kūrybininkų. Dirbame su Lietuvos marketingo asociacija, įmone „Scenos techninis aptarnavimas“, kuri įrenginėja scenas didžiausiems Lietuvos ir užsienio koncertams, „MexPro“, „Baltijos vaizdinė reklama“, virtualios realybės kūrėjais „Towi“, „Gluckmedia“, reklamos agentūromis „Adverum“ ir daugeliu kitų. Įdomiausia, kad mūsų studentus vertina ir su createch mažai susijusios, bet kūrybinių technologijų sprendimus taikančios statybos, transporto įmonės.
Kūrybiškumas nėra mūza, šiandien jis labai technologiškas, pagrįstas įvairių sričių žiniomis ir intensyviu darbu. Ir, žinoma, skaičiais.
– Kokias problemas įžvelgiate Lietuvoje, kurios pristabdo createch specialybių vystymąsi? Ką reikėtų tobulinti?
– Kūrybiškumas laikomas aukščiausia proto forma, kurios negali pakeisti kompiuteris. Kai daugelis sričių bus automatizuotos, kūrybinių industrijų vertė dar pakils. Kūrybiškumas ir vaizduotė yra išskirtinai žmogaus bruožas. Kūrybiškumas nuo seno buvo siejamas su menu, ir šiandien laikomas kažkuo neapibrėžtu, menišku, todėl jo dar prisibijoma, jis vis dar apipintas mitais. Sakykime, gajus stereotipas, kad kūrybiškas žmogus yra beveik menininkas, tad kūrybiškas rinkodaros specialistas bus meniškos sielos ir neišmanantis technologijų. Visgi skaičiuojantis rinkodaros specialistas turi turėti kūrybiškumo, kad gebėtų pasinaudoti didžiųjų duomenų suteikiamomis galimybėmis. Kūrybiškumas nėra mūza, šiandien jis labai technologiškas, pagrįstas įvairių sričių žiniomis ir intensyviu darbu. Ir, žinoma, skaičiais. Jei anksčiau kūrybiškumas buvo reikalingas, kad atvaizduotume kažką gražaus, tai šiandien kūrybiškumą naudojame tam, kad sukurtume kažką labai naudingo, panaudojamo, patogaus ir funkcionalaus.
