„Pirmininkaujanti Lietuva dabar rūpinasi atlikti parengiamuosius darbus, kad programa Erasmus+, kaip ir buvo numatyta, įsigaliotų 2014 sausio 1 dieną“, – sakė ES šalių švietimo ir mokslo ministrų susitikimams šį pusmetį vadovaujantis Dainius Pavalkis.
Kaip pabrėžė ministras, švietimas ir mokslas Europos darbotvarkėje – sritis, kuriai ekonominiu sunkmečiu planuojant naują finansavimo etapą, lėšos ne tik nemažinamos, bet ir didėja. „Erasmus+“ numatomas 40 proc. didesnis finansavimas nei 2007–2013 m. veikusiai Mokymosi visą gyvenimą programai, kuri rėmė visų švietimo sektorių institucijų tarptautinio bendradarbiavimo projektus ir individualių asmenų mobilumą. Po „Erasmus+“ skėčiu tilps ir švietimo, ir jaunimo bei sporto srities projektai.
Tokios programos padeda šalims susikalbėti ir bus naudingos visų mūsų labui ateityje.
„Tokios programos padeda šalims susikalbėti ir bus naudingos visų mūsų labui ateityje, – akcentavo švietimo ir mokslo ministras. – Svarbu, kad „Erazmus+” skirta ne tik ES šalių piliečiams, bet ir mūsų kaimynams iš Rytų partnerystės šalių. Didžiausia „Erasmus+“ programos naujovė – galimybė ne ES šalių institucijoms dalyvauti programoje.“
Vienas iš „Erasmus+“ tikslų – labiau orientuoti jaunimą į darbo rinką, todėl programa stiprins švietimo ir verslo sąsajas. Studentams ar profesinių mokyklų moksleiviams „Erasmus+“ suteiks daug daugiau galimybių atlikti stažuotę užsienyje ir įgyti patirties būsimam darbui. Kaip viena iš „Erasmus+“ programos naujovių taip pat numatoma magistro studijų užsienyje paskolų garantijų sistema.
„Erasmus+“ pakeis 2007–2013 m. veikusią Mokymosi visą gyvenimą programą, kuri rėmė visų švietimo sektorių institucijų tarptautinio bendradarbiavimo projektus ir individualių asmenų mobilumą. Programos metu daugiau nei 55 tūkst. Lietuvos gyventojų studijavo, stažavosi, savanoriavo, dalyvavo mokymuose ir kitaip tobulėjo užsienio šalyse. Per šį laikotarpį beveik 16 tūkst. Lietuvos AM studentų studijavo ar atliko praktiką vienoje iš ES valstybių. Vyko daugiau nei pustrečio tūkstančio tarptautinių mokyklų bendradarbiavimo, per 300 suaugusiųjų ir daugiau kaip 1000 profesiniam mokymuisi skirtų projektų.
„Tai liudija didžiulę naudą ne tik individualiems asmenims, bet ir institucijoms, dalyvavusioms šiuose projektuose. Darbuotojai ir vadovai įgyja naujų kompetencijų, keliamas institucijos prestižas, kuris matuojamas ir dalyvavimo tarptautiniuose projektuose skaičiumi. Pavyzdžiui, 2013 metais atlikto Leonardo da Vinčio programos, kurioje aktyviai dalyvauja šalies profesinės mokyklos tyrimo išvadose pažymima, kad programoje dalyvavusios organizacijos įvaizdis pagerėjo daugiau kaip 48 %”, – sako D. Pavalkis.
Europiečiams, tarp jų ir Lietuvos piliečiams, naujoji formalaus ir neformalaus ugdymo programa suteiks dar daugiau galimybių tobulėti, įgyti naujų žinių ir vertingų įgūdžių. Planuojama, kad 2014–2020 m. pagal „Erasmus+“ programą daugiau nei 4 mln. įvairaus amžiaus ir interesų žmonių turės galimybę važiuoti pasimokyti, stažuotis bei dalyvauti savanoriškose veiklose, tarp kurių ir sportas, ne tik Europos Sąjungos valstybėse narėse, bet ir kitose užsienio šalyse.