„Regioniniai universitetai turi aiškią ateitį,“ – tvirtino Švietimo ir mokslo ministras, pabrėžęs, kad rūpestis regionais šiuo metu yra itin svarbi Europos Sąjungos politikos tendencija. Pasak D.Pavalkio, regioniniai universitetai negali konkuruoti su didžiaisiais universitetais mokslinėje srityje, tačiau atlieka kitas funkcijas.
„Regioniniai universitetai yra regiono švietimo, kultūros židiniai, jie suteikia miestui gyvybės, pritraukia jaunimą. Sunku įsivaizduoti didesnį miestą be aukštosios mokyklos, todėl Šiauliuose universitetas kaip aukštojo mokslo židinys turi išlikti“, – sakė ministras.
Bendraudamas su auditorija, D.Pavalkis ne kartą pabrėžė, kad politinė situacija Lietuvoje pasikeitė: „Laisva rinka baigėsi, nuo šiol bus reguliuojama rinka“.
„Turim atsisukti nuo atskiro individo interesų ir daryti tai, kas reikalinga valstybei ir jos ekonomikai – kad užtikrintume ekonomikos augimą, mažų įmonių steigimą, naujos produkcijos, kurią galėtume eksportuoti, gamybą,“ – vyriausybės politikos prioritetus vardijo Švietimo ir mokslo ministras.
D.Pavalkis nusikaltimu pavadino tai, kad Lietuvoje rengiama daugybė nereikalingų specialistų, negalinčių rasti darbo pagal specialybę. Ministras įsitikinęs, kad aukštosioms mokykloms turi rūpėti jaunimo perspektyvos, o valstybė suinteresuota, kad būtų ruošiami specialistai, kurių reikia. Todėl bus finansuojamos tos sritys, kurių reikia valstybei.
Studijų krepšelius, D.Pavalkis juokais siūlė vadinti „vokeliais“. Ministras įsitikinęs, kad šiai studijų finansavimo sistemai reikia korekcijų, bet kardinalių reformų nežadėjo.
Švietimo ir mokslo ministro nuomone, teisingausia būtų, jei visi studijuojantys gautų kreditus ir mokėtų už studijas, o valstybė pamažu padengtų paskolas tų, kurie dirba Lietuvoje ir moka mokesčius. Tačiau tokiai idėjai įgyvendinti reikėtų didelių pastangų ir ne vienos kadencijos darbo.
