Anot jo, būna įmonių, kurios slepia mokesčius, bet tai nereiškia, kad taip daro visos įmonės, todėl visų studentų irgi nereikėtų vertinti pagal vieną atvejį.
Siūlo neleisti stoti į vadybą
D. Arlauskas teigia, kad iš vadybininkų, kurie baigę vidurinę mokyklą stoja į universitetus arba kolegijas studijuoti vadybos, darbo rinkoje nėra jokios naudos. Anot jo, vadyba – specifinis ir sudėtingas žmogaus pasirinkimo kelias.
„Norint būti geru vadybininku, reikia būti ir menininku, ir matematiku, ir kuo tik dar besugalvosi. Pas mus žmogus, baigęs mokyklą, stoja į vadybą galvodamas, kad jis taps verslo administratoriumi, galbūt net verslininku, – pastebi D. Arlauskas. – Noriu atkreipti dėmesį į paprastą dalyką. Iškilūs verslininkai mesdavo mokyklas arba universitetus ir pasinerdavo į verslą. Vienas iš mano (kaip ir įvairių vadybos guru) pasiūlymų būtų neleisti po vidurinės baigimo stoti į vadybą, jeigu neturi bent vienerių ar dvejų metų stažo ir savo rankomis nesi pačiupinėjęs, kas yra ta vadyba.“
D. Arlauskas panašiai atsiliepia ir apie teisės absolventus.
Jis pateikia italų pavyzdį – mokyklas baigę ir nemokamai metams advokatų kontorose įsidarbinę italai turi galimybę suprasti, kas apskritai yra teisė ir kaip ji funkcionuoja. D. Arlausko tvirtinimu, skirtingai nei kitose šalyse, šiandien Lietuvoje daugeliui vis dėlto svarbiausia gauti diplomą.
„Jie galvoja, kad diplomas yra bilietas į darbo rinką. Mes susiduriame su tuo, kad žmonės baigia studijas, bet neturi supratimo apie savo specialybę. [...] Galiu pasakyti dar daugiau – baigę universitetus, pavyzdžiui, įgiję inžinerinę specialybę, kai kurie nemoka skaičiuoti ploto ir tūrio, t. y. elementarių dalykų. Trūksta paprastos nuovokos“, – piktinasi D. Arlauskas.
Įtakos turi prastas įmonių požiūris į praktiką
Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė teigia dedanti daug pastangų, kad alumnai sėkmingai įsitvirtintų darbo rinkoje. „Pirmiausia, labai artimai bendradarbiaujame su verslu. Galiu pateikti pavyzdį – nuo ateinančio rugsėjo kai kurių (kol kas ne visų) programų studentams siūlysime išplėstinės praktikos galimybę“, – sako KTU prorektorė.
Pasak J. Šiugždinienės, tokia galimybė reikštų, kad studentai turės galimybę atlikti vasaros praktiką. Ji teigia, kad verslo įmonėse bus organizuojami konkursai ir studentui bus siūloma galimybė turėti du laisvus semestrus, per kuriuos jis galės išeiti į metus trunkančią išplėstinę praktiką.
Verslininkas turi teisę rinktis savo darbuotoją, ir gali būti, kad praktiką atlikęs jaunuolis verslo įmonei pasirodys netinkamas.
„Tai viena iš mūsų strategijų, taikomų, kad kai kurios studijų programos būtų priartintos prie realių problemų, gyvenimo. Privalome iš savo pusės sudaryti galimybę studentams praktikuotis. Verslas turi tai sveikinti. Verslas kuo toliau, tuo palankiau į tai žiūri, nes supranta, kad jauniems žmonėms reikia praktikuotis. Todėl vis rimčiau žiūrima į studentų praktiką“, – tvirtina J. Šiugždinienė.
Ji akcentuoja, kad ši programa vis dėlto neužtikrintų, kad studentas įsidarbins įmonėje, kurioje atliko išplėstinę praktiką. „Verslininkas turi teisę rinktis savo darbuotoją, ir gali būti, kad praktiką atlikęs jaunuolis verslo įmonei pasirodys netinkamas. Todėl verslo neturėtume skatinti priverstinai įdarbinti aukštąjį mokslą baigusių studentų“, – teigia KTU prorektorė.
J. Šiugždinienė priduria nemananti, kad toks susitarimas būtų labai veiksmingas. „Pokalbiai su verslu vyksta plėtojant mintį, kad labai svarbu rimtai žiūrėti į praktiką. Būna praktikų, kurių metų studentai gauna užduotį kopijuoti dokumentus. Dirbdabi su verslininkais, jie turi jausti, kad tai jų socialinės atsakomybės dalis“, – įsitikinusi J. Šiugždinienė.
Ragina nesitikėti, kad visi studentai iškart įsidarbins
LSS pirmininko P. Baltoko teigimu, žurnalo „Reitingai“ trečiadienį paskelbti aukštųjų mokyklų reitingai nebūtinai parodo tikrąją situaciją. „Šiame tyrime ir žiniasklaidoje minimi trys universitetai, kurių 8 ar 9 proc. studentų šiuo metu registruoti darbo biržoje. Tai reiškia, kad 9 iš 10 studentų rado darbą, o tai nėra blogai. Antra, darbo birža nėra kriterijus, pagal kurį reikėtų skaičiuoti bedarbystę, nes gali būti laikinų priežasčių, dėl kurių studentas į ją atėjo“, – tikina LSS pirmininkas.
Jo teigimu, kalbant apie studentų įdarbinimo galimybes, reikėtų žiūrėti į „Sodrai“ sumokamus mokesčius, kuriuos moka tiek individualia veikla užsiimantys, tiek pagal verslo liudijimus dirbantys, tiek darbo santykius turintys žmonės. P. Baltokas įsitikinęs, kad tik atsižvelgę į šį rodiklį tiksliai žinosime, kokias algas gauna, kiek laiko ir pagal kokias sutartis dirba Lietuvos studentai.
„Šiek tiek demonizuojame kai kurias Lietuvos problemas. [...] Galime rasti įvairių pavyzdžių. D. Arlauskas tvirtina, kad žmonės baigia universitetus ir nemoka apskaičiuoti ploto. Tačiau pasitaiko įmonių, kurios slepia mokesčius, bet tai nereiškia, kad visos įmonės taip daro“, – akcentuoja LSS pirmininkas.
Anot P. Baltoko, atsižvelgiant į aukštojo mokslo masiškumą Lietuvoje, nereikia tikėtis, kad darbus iškart susiras 100 proc. studentų. LSS pirmininkas didelę svarbą teikia perkvalifikavimo problemoms. Jis sutinka su KTU prorektore, kad labai reikalingos papildomos praktikos, kurios yra galimybė įsitraukti į verslą.
Nesakau, kad nematau problemų.
„Nesakau, kad nematau problemų. Jų tikrai yra, taisyti aukštąjį mokslą tikrai galima, bet teikdami statistiką labai interpretuojame ir dėl to kai kurios specialybės yra stigmatizuojamos. Pažiūrėkite, kokia padaryta apklausa. Jei dauguma darbdavių sako, kad jiems tinka KTU, ISM, VGTU absolventai, kodėl jie siūlo stoti į VU ar Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU)? Gal todėl, kad nebuvo apklausti darbdaviai, kurie įdarbina LSMU absolventus, t. y. valstybinės ir privačios ligoninės“, – teigia P. Baltokas.
Siūlo būsimus darbuotojus išsirinkti dar mokyklose
Pasak jo, universitetų rektoriai ir prorektoriai daugiau dėmesio turėtų skirti studentų praktikai. P. Baltoko teigimu, problema yra ta, kad tokios praktikos nėra kompensuojamos, todėl studentai patiria didelių išlaidų.
„Prieš dvejus metus atlikome tyrimą, kuris parodė, kad, kai studentas išvyksta į praktiką jo išlaidos padidėja 250 litų. Šių pinigų niekas nedengia ir nekompensuoja. Dabar sumos turbūt šiek tiek pasikeitusios, bet jei išvyksti trims mėnesiams į praktiką, kur tau neduoda nei stipendijos, nei bendrabučio, tai papildomai kainuoja 700–800 litų. Tu negali užsidirbti, nes atlieki praktiką. Tai [...] reikėtų apmąstyti, kad išnaudotume verslo ir universitetų bendradarbiavimą“, – tvirtina LSS pirmininkas.
D. Arlausko teigimu, negalima kaltinti aukštųjų mokyklų, nes problema slypi kur kas giliau. LVDK vadovas mano, kad įdarbinti jaunus žmones būtų paprasčiau, jei būtų galimybė dirbti su moksleiviais ir iš jų pagal gabumus atsirinkti tuos, kurie būtų tinkami darbui įmonėse. Anot D. Arlausko, tokia praktika seniai taikoma Vokietijoje, bet pamažu pradedama įgyvendinti ir Lietuvoje.
„Pradedame tai daryti kartu su Švietimo ministerija, socialiniais partneriais. Procesas juda reikiama linkme, bet reikia laiko. Technologiniai procesai labai greiti, bet specialistų rengimas trunka ilgiau“, – teigia D. Arlauskas.
