Tarp Danijos ir Lietuvos
Renginių organizavimo įmonę ir naujienų portalą Skandinavijos lietuviams skandinavija.today įkūręs Mantas Mačėnas džiaugiasi, kad jam dažnai tenka grįžtį į gimtąją šalį. „Organizuoju Lietuvos atlikėjų pasirodymus Skandinavijoje, tad dalį laiko praleidžiu darbo reikalais ir Lietuvoje. Kai prieš dešimtmetį išvykau studijuoti į Daniją, visada svajojau susikurti tokias darbo sąlygas, kad galėčiau dirbti tarp Lietuvos ir užsienio“, – pasakoja tris aukštuosius išsilavinimus Danijoje įgijęs lietuvis.
Tokiu pat principu dirba ir tarptautinių studijų organizacijos Fox.lt įkūrėjas Vadimantas. Organizacijos specialistai Lietuvoje konsultuoja besidominčius studijomis užsienyje, tad Vadimantas ir pats dažnai kursuoja tarp Danijos ir Lietuvos: „Fox.lt yra pirmoji Lietuvoje įkurta tarptautinių studijų organizacija. Dar 2005 metais, būdamas dvyliktoje klasėje, padėjau Lietuvos abiturientams stoti į užsienio universitetus, o vėliau ir pats pasirinkau aukštąjį mokslą Danijoje. Taip jau dešimt metų kelis kartus per metus skrendu į Lietuvą pasakoti būsimiems studentams apie aukštojo mokslo Danijoje privalumus ir trūkumus“, – savo darbo užkulisius atskleidžia organizacijos įkūrėjas.
Pasak jo, kai moksleiviai gauna informaciją iš pirmų lūpų, visada daug lengviau pasirinkti savo tolimesnį kelią. Besidomintys tarptautinėmis studijomis gali konsultuotis su organizacijos specialistais didžiuosiuose Lietuvos miestuose arba interaktyvioje platformoje su Užsienyje studijuojančių lietuvių asociacijos mentoriais, kurie jau studijuoja užsienyje.
Vertinama tarptautinė patirtis
M.Mačėnas mano, kad ką tik studijas baigusiam absolventui susirasti pirmąjį darbą yra nelengva bet kokioje šalyje.
„Bet kokioje srityje reikia dėti daug pastangų ir tobulėjimo, neretai diplomo neužtenka, labai svarbios ir asmeninės savybės. Tačiau susiradus pirmąjį darbą Danijoje juntamas labai didelis palaikymas, tad lengva adaptuotis naujoje darbo vietoje. Danijoje iš principo kitokia aplinka: darbdavių ir darbuotojų santykiai šiltesni, žmonės niekur neskuba, tačiau vis vien dirba produktyviai ir viską spėja“, – pastebi verslininkas.
Visgi, pasak jo, lietuviai neretai baigę studijas Danijoje grįžta dirbti į Lietuvą.
„Prieš kelis metus ir pats siunčiau savo gyvenimo aprašymą kelioms įmonėms Lietuvoje. Darbdaviai tikrai labai laukia specialistų su tarptautine patirtimi ir yra pasiryžę dosniai jiems mokėti už darbą“, – neabejoja M.Mačėnas. Jam pritaria ir viena pirmųjų su organizacija į Danijos Arhuso technikos akademiją įstojusių lietuvių Šarūnė Bacevičiūtė. Pasak jos, daugelis jos draugų, grįžusių po tarptautinių studijų, sėkmingai įsitvirtino Lietuvos darbo rinkoje, o ir pati turėjo priimtinų darbo pasiūlymų. Tačiau tik atsiėmusi diplomą įsidarbino mokslinių tyrimų asistente Alborgo Universitete.
Pasak jos, Danijos privačiose įmonėse darbdavio požiūris į ką tik studijas baigusį jauną žmogų skiriasi minimaliai nuo Lietuvos.
„Danijoje taip pat dažnai reikalauja patirties arba reikia turėti gan gerą pažinčių ratą, kuris parekomenduotų jaunąjį specialistą darbui. Tiesa, Danijoje, kompanijos labai daug investuoja į savo darbuotojus, todėl dažnai, darbuotojams yra suteikiamos labai geros galimybės kelti kvalifikaciją, lankyti kursus ar dalyvauti konferencijose“, – sako Š.Bacevičiūtė. Tačiau iškart priduria, kad nors privačiame sektoriuje užsieniečiui atviros visos galimybės, rasti darbą valstybiniame sektoriuje kitataučiui yra gerokai sunkiau. Ji taip pat nuolat palaiko ryšius su gimtoje šalyje dirbančiais buvusiais kursiokais ir draugais, kurie dalijasi įspūdžiais apie nuolat tobulėjančią darbo rinką Lietuvoje.
Stojant su organizacija – tvirtesni pamatai
Ir M.Mačėnas, ir Š.Bacevičiūtė į Danijos aukštąsias mokyklas stojo su organizacijos pagalba.
„Organizacija man labai daug padėjo – tiek su stojimu, tiek su biurokratija, ir netgi su gyvenamąja vieta. Didžiausias šios organizacijos nuopelnas – tai, jog ji man suteikė galimybę susipažinti su kitais studentais vykstančiais studijuoti į Daniją. Kartu buvo daug lengviau įsikurti svetimoje šalyje ir dalintis išgyvenimais“, – atvirauja Š.Bacevičiūtė. Jai pritaria ir M.Mačėnas: „Kam vargti vienam, jei tau siūloma nemokama pagalba? Stojant su organizacija susiradau daug naujų draugų, su kai kuriais net ir po dešimties metų palaikome ryšius“, – sako lietuvis.
Danijoje veikia ir aktyvios lietuvių bendruomenės, kuriose tausojamos lietuviškos vertybės. Pasak LR ambasados Danijoje atstovės Gintės Damušytės, šiemet dvidešimt Danijoje studijas baigusių lietuvių nusprendė įkurti profesionalų klubą.
„Klubas skatins ir plės profesionalų tinklą Danijoje, glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą, profesionalai su jaunais žmonėmis keisis patirtimi bei idėjomis ir sieks prisidėti prie Lietuvos ekonominio gyvenimo ir Lietuvos įvaizdžio gerinimo“,– džiaugiasi ambasadorė. G.Damušytė neabejoja, kad gyvuos ir graži tradicija kasmet Danijoje minėti Lietuvių dieną.
