Ji yra mačiusi daugybę mamų, vaikus darželyje paliekančių su ašaromis. „Būna, kad ne vaikutis, o mama verkia. Vakare radusios laimingą vaiką mamos supranta, kad tai joms skaudu atsiskirti, suvokti, kad vaikas auga ir jau daug ką gali pats“, – svarsto N.Martusevičienė.
Ji sako, kad net labai atsidavę, mylintys, besirūpinantys ir dėmesiu vaiką apgobiantys tėvai negali suteikti tiek, kiek darželio aplinka, žaidimai su kitais vaikais, lavinimo užduotys. Globa ir saugumas – dar ne viskas, ko reikia besiformuojančiai asmenybei.
Dirbant su vaikais tenka ne tik apsišarvuoti kantrybe, bet ir būti išradingam, įjungti vaizduotę ir fantaziją.
Vakare radusios laimingą vaiką mamos supranta, kad tai joms skaudu atsiskirti, suvokti, kad vaikas auga ir jau daug ką gali pats.
„Be to, vaikai labai daug semiasi ir iš vienas kito“, – atkreipia dėmesį auklėtoja, juolab, kad jos grupę lanko 2–6 metų vaikai.
Mokosi atpažinti pinigus
Praėjusiais metais su Prienų rajono Skriaudžių pagrindinės mokyklos ikimokyklinukais dirbo keturios savo srities specialistės: muzikos, dailės, šokio ir teatro pedagogės.
„Po užsiėmimų su jomis vaikai tiesiog mūsų akyse išaugo, smarkiai patobulėjo“, – džiaugiasi N.Martusevičienė.
Mokymasis žaidžiant – tai bene geriausių rezultatų duodantis ugdymo būdas. Todėl vaikai patys gamina vaisių mišrainę, su vienkartiniais peiliukais pjaustydami bananą. Po to – labai susidomėję serviruoja stalą.
„Prieš Kūčias minkėme tešlą ir darėme kūčiukus. Po to šeimininkutė juos iškepė ir vaikai po saują nešėsi namo“, – pasakoja N.Martusevičienė.
Vyresnieji labai mėgsta žaisti „parduotuvę“, todėl auklėtojos nuskenavo ir atspausdino litų banknotus, kad vaikai nuo mažens mokytųsi elgtis su pinigais, atskirtų skirtingo nominalo kupiūras.
„Netrukus kalbėsime apie tai, kad šitie pinigėliai, litai, jau nebecirkuliuos, kad jų nebeliks. Tada žaisime su eurais“, – kalba auklėtoja.
Kaip pamatyti mikrobus?
Higiena – dar viena ypač svarbi tema. Darželyje vaikai mokomi, kad rankas reikia plauti, grįžus iš lauko ar pasinaudojus tualetu. Tačiau suformuoti rankų plovimo įprotį nėra taip paprasta. Galima išsijuosus pasakoti apie organizmo kenkėjus – mikrobus, tačiau vaikams sunku įsivaizduoti tai, ko jie nemato.
Netrukus kalbėsime apie tai, kad šitie pinigėliai, litai, jau nebecirkuliuos, kad jų nebeliks. Tada žaisime su eurais.
Net liaudies išmintis byloja: geriau kartą pamatyti nei šimtąkart išgirsti. Todėl auklėtoja siūlo eksperimentą. Jam reikės kelių dubenų vandens. Juose vaikai plauna rankas, tačiau vienas dubuo lieka nepanaudotas.
Tokiu būdu vaikai savo akimis įsitikina, koks neskaidrus ir nešvarus vanduo tampa po rankų plovimo. Vadinasi, iki tol mikrobai iš tikrųjų knibždėjo ant rankyčių.
„Žaisdami pirštukų žaidimą ir stebėdami vandens pokyčius vaikai pratinasi laikytis rankų higienos“, – apibendrina N.Martusevičienė.
Paklausti, kokios rankos po plovimo, vaikai choru atsako: švarios, švelnios, kvepiančios!
„Vienas berniukas nedalyvavo eksperimente. Kitą dieną vaikai jam viską papasakojo, vadinasi, jie tikrai mokosi vieni iš kitų“, – šypsosi auklėtoja.
Aktyvūs, judrūs, gyvybingi, žingeidūs ir labai drąsūs – taip auklėtinius apibūdina N.Martusevičienė. Kad taptum jų draugu, reikia bendrauti kaip lygus su lygiu.
„Kartu su jais guliesi ant grindų – ko nepadarysi, kad tik pelnytum prielankumą“, – juokiasi pedagogė.
Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir LR biudžeto lėšomis finansuojamas projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra” skirtas ikimokyklinio ugdymo įvairovei didinti: kad išties darželių grupių darbas būtų organizuojamas pagal tos vietovės šeimų poreikius, pvz., pailginant darbo laiką ar įsteigiant naują grupę toje vietovėje, kur toks poreikis yra. Pradėjus įgyvendinti projektą, Lietuvoje per dvejus metus vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius išaugo nuo 75 proc. iki 82,47 proc.
