Priešmokyklinio, pradinio ugdymo ir aukštesnės mokyklos jau keleri metai stengiasi modifikuoti švietimo programas, kiek tai leidžia pati švietimo sistema. Taip mokyklose atsiranda integruotos informatikos ar pasaulio pažinimo pamokėlės, tėvų prašymu dažnai organizuojami papildomi informatikos ir kitokie užsiėmimai.
Per pastaruosius penkerius metus, pasak Statistikos departamento duomenų, 7 proc. pakilo gyventojų, mokančių anglų kalbą, skaičius. Tačiau smuko kitomis kalbomis kalbančiųjų skaičiai. Rusų kalbą 2016 m. mokėjo 8 proc. mažiau Lietuvos gyventojų, lenkų k. – 4 proc. prancūzų k. – 2 proc. Lyginant dar senesnius duomenis iš 2005 m., kai vokiečių kalbą mokėjo 20 proc. šalies gyventojų, šiuo metu taip teigia jau vos 12 procentų.
Vakarų Europos kalbų mokoma tėvų iniciatyva
Vakarų Europos kalbos ir ypač vokiečių kalba mokyklose atsigauna tik po truputį. Dažniausiai ypač atviri daugiakalbystei yra iš emigracijos grįžę tėvai, iš patirties žinantys, kaip lengvai maži vaikai mokosi kalbų. Vokiečių kultūros instituto Goethe`s instituto Lietuvoje Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja mano, kad daugiakalbystės situacija šalyje nėra labai gera. Daugelį metų tėvai renkasi vaikams patį paprasčiausią variantą – anglų kaip pirmąją užsienio kalbą ir rusų – kaip antrąją.
Nesunku pastebėti, jog praktiškai visos reitingų viršūnėje esančios gimnazijos turi stiprią vokiečių ar prancūzų kalbą.
„Nesunku pastebėti, jog praktiškai visos reitingų viršūnėje esančios gimnazijos turi stiprią vokiečių ar prancūzų kalbą. Vadinasi, mokinių tėvai galvoja apie jų ateitį“, – teigia N.Buinovskaja.
N.Buinovskaja teigia, jog daugelyje Vilniaus ir Kauno pradinių mokyklų tėvų pageidavimu vokiečių kalba pradedama mokyti lygiagrečiai su anglų kalba. „Esminiai užsienio kalbos pagrindai suformuojami pradinėse mokyklose. Matome, kad mokiniai tikrai geba mokytis dviejų kalbų lygiagrečiai jų nepainiodami“, – sako N.Buinovskaja.
Išeitis – kitoks švietimo modulis?
Viena iš galimų išeičių, kurias mato Vokiečių kultūros instituto specialistė – užsienio kalbos ir kitų dalykų integracija. Tokį projektą prieš kelerius metus su mokyklomis iš visos Lietuvos pradėjęs vokiečių institutas pats stebisi jo populiarumu ir yra įsitikinęs nauda mokyklų bendruomenėms ir mokiniams.
„Pernai projekte dalyvavo 35 mokyklos, kuriose chemijos, biologijos, matematikos, fizikos ar geografijos dalykai buvo integruojami su vokiečių kalba. Visa projekto sėkmė tikriausiai yra tai, jog neatvežėme vokiško ugdymo modelio, o kiekvienai mokyklai pasiūlėme kartu kurti lietuvišką jos variantą pagal išteklius ir galimybes.
Mokiniams įdomu tai, kad tokios integruotos pamokos yra interaktyvios ir praktinės, orientuotos į juos. Mokytojams, žinoma, tai yra didžiulis papildomas darbas – kiekvieną pamoka vokiečių kalbos ir dalyko mokytojai turi paruošti nuo nulio, remiantis programa, bet nesilaikant šablonų ar vadovėlių. Tačiau savarankiškai besimokydami vaikai atranda ir realiai supranta mokslo fenomenus, o ne tiesiog juos „išmoksta ir atpasakoja“, – teigia Nijolia.
Kalbos skyriaus vadovės teigimu, nėra griežtų taisyklių, kiek integruotoje pamokoje užima vokiečių kalba ar mokyklos kalba. Svarbu, jog mokiniai mokosi kalbos per įdomų ir tikrą, nesuvaidintą turinį. Toks švietimo modelis yra sutelktas į mokinio pažangą ir motyvaciją mokytis, praktinį pažinimą ir realius pavyzdžius.
