Vidurinių mokyklų pertvarkymas į gimnazijas ir pagrindines mokyklas turėjo baigtis iki šio rugsėjo. Bent jau Vilniuje reorganizacija vyko pastaraisiais metais gan vangiai, tad paskutinę akimirką ėmus vidurines mokyklas versti pagrindinėmis kilo didžiulis sąmyšis ir nepasitenkinimas. Tačiau naujoji valdančioji koalicija nusiteikusi reorganizaciją pabaigti šiemet, nors Seimas ir pritarė šį laiką pratęsti dar dvejiems metams.
Vilniuje šiuo metu dar yra likusios dešimt vidurinių mokyklų, dėl kurių ateities turi būti apsispręsta. Po pateikimo pritarta sprendimo projektui dėl 9 vidurinių – Ateities, Aleksandro Puškino, Centro, Fabijoniškių, Lazdynų, Levo Karsavino, Saulėtekio, Senamiesčio, Simono Konarskio – pertvarkymo nuo rugsėjo 1 d. į pagrindines mokyklas, įgyvendinančias pagrindinio ugdymo programą. Galutinį sprendimą taryba ketina priimti kitame posėdyje, rugpjūčio pabaigoje, prieš pat naujuosius mokslo metus.
Trečiadienio taryboje klausimai dėl mokyklų nagrinėti itin audringai. Leista pasisakyti visų mokyklų, kurios iš vidurinių gali virsti pagrindinėmis, bendruomenių atstovams, vėliau į diskusijas įsijungė politikai.
Naujas pasiūlymas
Tarp reorganizuojamų – ir J.Lelevelio mokykla, kurioje dėstoma rusų ir lenkų kalbomis. Ši mokykla jau buvo sulaukusi verdikto, kad bus tik pagrindinė, tačiau rankų nenuleido ir bent šiokį tokį tikslą pasiekė. Vilniaus vadovai pasiūlė jai kompromisą – kraustytis į savo skyriaus Minties gatvėje patalpas ir tapti gimnazija ten.
Bendruomenė tai pavadino šantažu. Jų raštas pasiekė ir Švietimo ir mokslo ministeriją, tad prieš trečiadienio posėdį, kuriame ketinta svarstyti klausimą dėl šios mokyklos ateities, ministrė Audronė Pitrėnienė Vilniaus merui ir tarybos nariams atsiuntė rekomendaciją neskubėti su šios mokyklos reforma.
„Atkreipdami dėmesį į tai, 2015 m. birželio 30 d. LR prezidentė pasirašė Seimo priimtą Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo vidurinės mokyklos tipo galiojimo terminą nukėlė iki 2017 m. rugsėjo 1 d., rekomenduojame Vilniaus miesto savivaldybės tarybai atidėti Vilniaus J.Lelevelio vidurinės mokyklos vidaus struktūros pertvarką“, – rašoma ministrės rašte.
Tačiau dauguma politikų pritarė siūlymui J.Lelevelio vidurinę mokyklą kelti į Minties gatvę ir ten leisti siekti gimnazijos statuso. Pritarta ir skubos tvarkai, ir pačiam sprendimui.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai Vilniaus taryboje aršiai gynė šią mokyklą, teigdami, kad ją norima sunaikinti siekiant pagelbėti Antakalnio gimnazijai ir progimnazijai. Taip pat nuolat akcentuota, kad šios mokyklos priiminėja vaikus ne tik iš joms priskirtos teritorijos, bet iš viso Vilniaus.
Meras pavadino politine akcija
Mokyklos bendruomenė ir gausiai sukviesti lenkų tautinės mažumos, taip pat kitų tautinių mažumų mokyklų atstovai ne tik iš sostinės prieš tarybos posėdį susirinko į Europos aikštę, taip rodydami savo paramą J.Lelevelio mokyklai. Tačiau meras Remigijus Šimašius tokį organizuotą susibūrimą pavadino politiniu procesu.
„Man tik tenka apgailestauti, kad pagal lig šiol buvusią tvarką nemaža dalis mokyklų direktorių yra tapę politiniais Lenkų rinkimų akcijos įkaitais, jiems labai sunku bendrauti su bendruomene. Aš tikrai tikiu, kad mes pagaliau ateisime prie tokios sistemos, kai mokyklų vadovai spręs ne politinius klausimus, o tik ir vien tik išimtinai ugdymo klausimus“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Aikštėje prie Vilniaus savivaldybės susirinko ne tik J.Lelevelio, bet ir kitų lenkiškų, rusiškų ir vienos lietuviškos – Fabijoniškių vidurinės mokyklos bendruomenių atstovai. Neoficialiai kalbėta, kad nemažai dalis piketuotojų yra net ne iš sostinės, o iš aplinkinių rajonų, čia sukviesti LRA.
Skundžiasi neteksią mokyklos
Piketuotojai reikalavo išsaugoti jų mokyklas. Pagrindinės ietys savivaldybei sminga vis dėlto dėl J.Lelevelio mokyklos. Vilniaus tarybos narė Edita Tamošiūnaitė suskubo atsikirsti merui, esą tai tikrai nėra jokia politinė akcija: „Tai nėra politikų mitingas, tai yra tėvai, vaikai, pedagogai, kuriems irgi svarbu išsaugoti savo mokyklą. Tai nėra joks politinis klausimas.“
E.Tamošiūnaitės teigimu, jeigu J.Lelevelio mokykla būtų iškelta į Minties gatvę, Antakalnis ir aplink esantys rajonai liktų be tautinių mažumų mokyklos – esą niekas negalvoja, kaip vaikai iš Dvarčionių ar kitų vietovių pasieks mokymo įstaigas.
V.Benkunskas į tai atsako, kad sumanymas į Minties gatvę perkelti dalį Antakalnio mokyklos atmestas dėl paprastos matematikos – Antakalnio gimnazija ir progimnazija yra perpildytos, tad jau po metų kitų jos gali pradėti dirbti dviem pamainomis.
Antradienio pavakarę mokyklos bendruomenė rinkosi į Šv.mišias Šv.Petro ir Povilo bažnyčioje.
