Pirmadienį Seime švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė susitiko su darbo grupe, rengusia susitarimą dėl švietimo.
Po jo parlamentarė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, jog Darbo partija kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga darbo grupei pateikė kreipimąsi dėl susitarimo turinio.
Nuostatą dėl savivaldybių savarankiškumo susitarime, anot politikės, reikia keisti, nes Vyriausybė jos esą nesilaiko.
„Darbietė“: svarstome koreguoti arba trauktis
Jei susitarimas nebus koreguojamas, opozicinės partijos žada trauktis iš švietimo susitarimo.
„Darbo partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga manome, kad yra pažeistas 18 susitarimo punktas, kuris kalba apie švietimo įstaigų ir kartu savivaldybių savarankiškumą priimant sprendimus.
Vyriausybė, patvirtindama kiekybinius tinklo taisyklių reikalavimus, susiaurino savivaldybių savarankiškumą spręsti dėl savo tinklo savo savivaldybėse.
Švietimo ministrė patvirtindama „Tūkstantmečio mokyklų“ programą taip pat susiaurino savarankiškumą gauti Europos Sąjungos pinigus, nes numatė, jog turima vadovautis tinklo taisyklių reikalavimais, mokykloje turi būti ne mažiau 200 vaikų ir panašiai“, – dėstė I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Reformoms švietime, anot jos, priešinasi ir didelė dalis savivaldos.
„Arba turi būti pakeistas susitarimas – koreguojamas, išbraukiamas 18 punktas, arba koreguojami Vyriausybės veiksmai, nes dabar objektyvi realybė rodo, kad mes susitariam dėl vieno, o vyksta visiškai kita“, – kalbėjo I.Kačinskaitė-Urbonienė.
„Mes tikrai svarstome arba apie korekciją, arba pasitraukimą iš susitarimo“, – pridūrė ji.
O.Leiputė: savivaldybės neturi būti spraudžiamos
Atstovė iš opozicijos, socialdemokratė Orinta Leiputė taip pat kritikavo Vyriausybės iniciatyvas dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ bei mokyklų tinklo pertvarkos.
Jos, anot politikės, varžo savivaldybių galias.
„Mūsų netenkina Vyriausybės sprendimai. <...> Manome, kad savivaldybės turi išlaikyti savarankiškumą ir galimybę priimti sprendimą, o ne gali būti įspraudžiamos į kampą“, – komentavo ji.
Politikės įsitikinimu, savivaldybės buvo „priverstos“ suformuoti naujus mokyklų tinklo planus.
Savivaldybės taip neturėtų būti prievartaujamos, nes jos – kaip ir partneris visuose sprendimuose.
„Savivaldybės taip neturėtų būti prievartaujamos, nes jos – kaip ir partneris visuose sprendimuose. Gaila klausytis, kada trūksta keleto vaikų, savivaldybė negauna lėšų mokyklai tvarkyti“, – apgailestavo O.Leiputė.
Dabar, anot jos, laukia platesnė diskusija su ministerija dėl savivaldos lygmens ir atsakomybių ribų.
Ministrė: reikalinga papildoma diskusija
Ministrė J.Šiugždinienė opozicijos atstovų žodžius teigė vertinanti rimtai, apie galimas susitarimo korekcijas, anot jos, bus diskutuojama.
„Taip, viską vertiname rimtai. Šiandien kalbėjome apie tai, kokie klausimai yra svarbūs, kuriuos dar turime aptarti, šiame formate. Kad ir savivaldybių savarankiškumo klausimą toliau nagrinėti. Turbūt reikalinga papildoma diskusija šioje srityje“, – žurnalistams komentavo J.Šiugždinienė.
Paklausta, ar Vyriausybė mato galimybių keisti mokyklų tinklo taisykles, „Tūkstantmečio mokyklų programos“ tvarką, ministrė teigė, kad apie tai diskutuojama.
Šiuo metu yra 50 savivaldybių, kurios jau yra pasitvirtinę tinklo taisykles ir virš 50 dalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje.
„Šiuo metu yra 50 savivaldybių, kurios jau yra pasitvirtinę tinklo taisykles ir virš 50 dalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje“, – pažymėjo J.Šiugždinienė.
Susitarimą dėl švietimo praėjusių metų rugsėjį pasirašė valdančiųjų konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos atstovai, taip pat atstovai iš opozicinių partijų: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos.
Tuomet dar nebuvo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, pavadinimą pakeitė „socialdarbiečiai“ ir tapo Lietuvos regionų partija.
Šias politines organizacijas taip pat bus bandoma įtraukti į švietimo susitarimą.
„Susitarimo dalyviai sutarė, jog kreipsimės į politines partijas, kad jos patikslintų atstovavimą. <...> Kreipsimės į vadovus, nežinome, kokie bus sprendimai“, – pažymėjo ministrė J.Šiugždinienė.
Susitarimas dėl švietimo apima aštuoniolika konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, aštuonis siektinus sėkmės ir tris finansinius rodiklius. Jis galioja iki 2030 metų.
Jame numatoma iki 2024 metų sukurti bendrą ir visiems – kaimo bei miesto, įskaitant užsienio lietuvių ir tautinių bendrijų bei mažumų, – vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą, atsakantį į XXI amžiaus iššūkius, kuris užtikrintų kasdienei veiklai reikalingus bazinius gebėjimus (kalbinis, gamtamokslinis, informacinių technologijų, finansinis, kultūrinis, pilietinis raštingumas), kompetencijas, būtinas sudėtingoms problemoms spręsti, ir ugdytų vertybes, reikalingas veikti greitai besikeičiančioje aplinkoje.
Taip pat – išlaikant švietimo įstaigų savarankiškumą, suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus.
