Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Demaskavo: plag.lt – ne kovoja su plagiatu, bet moko, kaip jį paslėpti

Išgyvendinti plagijavimą iš akademinės bendruomenės – tokį tikslą deklaruoja plagiato aptikimo sistemos plag.lt kūrėjai. Savo sistemą jie jau tituluoja kaip nacionalinę. Tačiau Vilniaus universitetas (VU) studentus ir dėstytojus moko budrumo, o plag.lt sistemą vadina viso labo įrankiu plagiatui paslėpti. Su akademiniu sąžiningumu tai esą neturi nieko bendra.
Studetai
Studentai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Vilniaus universiteto studentai nustebo skelbimų lentose pamatę rekomendaciją visus rašto darbus prieš atiduodant dėstytojams patikrinti per plag.lt sistemą. Rekomendacija buvo pateikiama taip, lyg ji būtų rašyta universiteto administracijos. Tačiau paaiškėjo, kad universitetas su tuo neturi nieko bendra. Maža to, dėstytojai studentus įspėjo, kad svetainėje „tikrinami“ darbai gali būti tiesiog vagiami ir vėliau panaudojami už pinigus rašomuose darbuose.  

Iš karto sukėlė įtarimų

VU Elektroninių studijų ir egzaminavimo centro direktorius dr. Saulius Preidys atkreipė dėmesį, kad plag.lt savininkai gali būti susiję su keliomis rašto darbus pardavinėjančiomis bendrovėmis: www.writeworks.lt bei www.darbuakademija.lt ir raudonasdiplomas.lt. Pastaroji jau neveikia.

„Universiteto administracijai išsiunčiau rekomendaciją, kad minėta sistema nesinaudotų, aš apie ją turiu savo nuomonę. Įsivaizduokite, plag.lt kūrėjai jau pasiskelbė nacionaline sistema – ar galima taip paprastai taip pasivadinti?“ – retoriškai klausė S.Preidys.

Įsivaizduokite, plag.lt kūrėjai jau pasiskelbė nacionaline sistema – ar galima taip paprastai taip pasivadinti?

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu kaip tik kuriama nacionalinė plagiato sistema, kur visi Lietuvos universitetai jungsis į vieną bendrą duomenų bazę. Jai administruoti net bus sukurta atskira institucija.

„O čia kas? Paprasčiausia komercija. Studentai į sistemą gabalais kelia savo darbus, o ji parodo iki 5 proc. sutapimą su kitais. Taip po truputį keldami darbus studentai panaikina plagiatą. Vadinasi, sistema neskatina neplagijuoti. Tai viso labo įrankis plagiatui paslėpti“, – aiškino S.Preidys.

Be to, lieka neaišku, kas nutinka su patikrintais darbais – gal juos sistema tiesiog praryja, kad po to panaudotų kitiems tikslams?

„Negaliu pasakyti, kad taip yra, tačiau esu programuotojas, pats dėstau programavimą, todėl puikiai žinau, kad tai nesudėtinga padaryti. Nežinau jų algoritmo, tačiau tikrai niekas negali paneigti, kad taip nėra. Gal ir nėra, bet tai visai įmanoma“, – svarstė VU dėstytojas.

123rf.com nuotr./Plagijavimas
123rf.com nuotr./Plagijavimas

S.Preidys pasakojo, kad plag.lt atstovai pernai susisiekė su universitetu, prašydami leisti naudotis jo rašto darbų baze.

„Tai buvo įžūlus bandymas įeiti į rinką. Man visa tai iš karto įtartinai pasirodė. Kiek įmonių, kurios už pinigus studentams rašo darbus, naudojasi šia sistema? Sudėkite abu dalykus ir pamatysite, kam tai iš tikrųjų naudinga“ – svarstė S.Preidys.

Plagijuoja ne iš piktos valios

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas plag.lt vertino dviprasmiškai.

„Viena vertus, tai gali būti pagalbinė priemonė studentams. Kita vertus – tai pagalba plagijuojant. Todėl studentams rekomenduotume pasitikėti prie universitetų veikiančiomis duomenų bazėmis“, – sakė P.Baltokas.

Kartais pastebime, kad studentas plagijuoja iš nežinojimo ir nemokėjimo, tai būna tiesiog neteisingas citavimas, kuris galų gale nuveda į plagiatą.

Jis atkreipė dėmesį, kad naudojantis kitomis sistemomis lieka neaišku, kur vėliau laikomas patikrintas darbas, kas jį saugo, kokia jo ateitis, kada juo bus pasinaudota ir pan.

Studentų atstovas pažymėjo, kad kai kurie mokslo darbai pakvimpa plagiatu ne iš piktos valios: „Kartais pastebime, kad studentas plagijuoja iš nežinojimo ir nemokėjimo, tai būna tiesiog neteisingas citavimas, kuris galų gale nuveda į plagiatą. Todėl citavimo taisyklių turėtų mokyti dėstytojai, metodininkai, darbo vadovai – akademikai, o ne sistema, kuri neaišku, kieno.“

Pasireklamavo ir dingo

Plag.lt sistemos valdytojai tvirtina, kad ja naudojasi vartotojai iš visų aukštojo mokslo įstaigų, o per metus sistemoje yra patikrinami daugiau kaip 100 tūkst. darbų.

MRU nuotr. /Studentai
MRU nuotr. /Studentai

„Bendraujame su dėstytojais, studentais ir matome, kokie pokyčiai vyksta – dabar situacija su plagiatu kardinaliai kitokia. Dėstytojai nebėra akli ir mato, ar studentas bando prastumti niekinį darbą, – pirmadienį išplatintame pranešime teigė sistemos plag.lt vadovas Chorstas Klausas. – Kai kurie dėstytojai atvirai studentus perspėja, kad tikrins darbus mūsų sistemoje, o kai kurie dėstytojai slapukauja, bet čia dėstytojo teisė, nes pareiga teikti originalius darbus gula ant studento pečių.“

Iš Ch.Klauso lūpų išgirsti, kokie konkrečiai dėstytojai naudojasi sistema, portalui 15min.lt nepavyko.

Internetinėje svetainėje plag.lt nurodytu mobiliuoju telefonu niekas neatsako – tik operatorės balsas praneša, kad sujungti skambučių nėra galimybės.

Generalinė prokuratūra rašto darbų rašymą, konsultavimą priskiria ekonominės veiklos rūšims, kurios Lietuvoje nėra uždraustos. Asmenys, pagal užsakymą parašę ir pardavę rašto darbus, atsakomybę už jo panaudojimą perkelia studentui. Studentas, ne savo rašytą darbą įsigijęs bei jį pateikęs aukštajai mokyklai įvertinimui, pažeidžia Mokslo ir studijų įstatymą, tos aukštosios mokyklos statutą, studijų nuostatus ir akademinės etikos kodekso normas. Už tai numatyta drausminė, tačiau ne baudžiamoji ar administracinė, atsakomybė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?