Dėstytojo protestas prieš netesybas: 10 proc. paskaitos laiko ves ne jis, o telefonas

Apie tai, kad pradėjo netradicinę protesto akciją, pavadinimu „Dėstytoją pakeis mobilusis telefonas“, M.Jastramskis paskelbė ketvirtadienį.

„Valdžia sulaužė pažadą akademinei bendruomenei.

Pavasarį Vyriausybės atstovai žadėjo, kad bus rasta lėšų tam, jog galima būtų padidinti universitetų darbuotojų atlyginimus bent 10 procentų. Bet dabar paaiškėjo: biudžete tai nenumatyta.

BVP dalis, kurią sudaro išlaidos švietimui, vis mažėja. Panašu, kad šioje šalyje apskritai mažėja vietos mokslui ir aukštajam išsilavinimui. Vyriausybei tikriausiai atrodo, kad dėstytojus pakeis mobilieji telefonai. Išsilavinimas suprantamas kaip prekė, naujausias modelis, kurį graibstys parduotuvėse.

Lengva mus ignoruoti.

Lengva mus ignoruoti šalyje, kurioje švietimą problema laiko vos keli procentai žmonių.

Akademinė bendruomenė svarsto, ką daryti, kaip atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį“, – feisbuke parašė dėstytojas.

Nemano, kad streikas – tinkama priemonė

Anot jo, visuotinis streikas – ne išeitis.

„Asmeniškai nemanau, kad visuotinis streikas būtų geras pasirinkimas – studentai neturi nukentėti. Bet kažką daryti reikia, – pridūrė M.Jastramskis. – Todėl skelbiu kol kas vieno žmogaus simbolinę protesto akciją „Dėstytoją pakeis mobilusis telefonas“.

O akcija atrodys taip: kitą savaitę pirmas 4,5 minutės per seminarus ir paskaitas „dėstys“ ne politologas M.Jastramskis, o telefonas.

„Keturios su puse minutės yra 10 procentų akademinės valandos. Dešimt pažadėtų ir neištesėtų, – nurodė jis. – Aišku, po šios 4,5 minutės užsiėmimai vyks kaip vykę. Beje, kadangi atlyginimai nedidinami, telefonas-dėstytojas galimai net neįsijungs.“

Visus dėstytojus, mokslininkus, universitetų darbuotojus, profsąjungas docentas pakvietė prisijungti prie akcijos ir patikino, kad studentai dėl jos visiškai nenukentės.

„Reikės, liksime po seminaro laiko“, – pažymėjo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mažvydas Jastramskis

Akciją tęs bent savaitę

Paklaustas, kiek laiko tęs akciją, M.Jastramskis atsakė, kad savaitę, o paskui – bus matyt.

„Savaitę tikrai, po to reikės žiūrėti ir ką profesinės sąjungos, universitetai planuoja.

Vienas iš mano tikslų – parodyti, kad problema yra, išlaikyti ją viešoj erdvėj“, – tvirtino dėstytojas.

Apie planus rengti alternatyvius masinius dėstytojų protestus anksčiau 15min pasakojo VU Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Žiliukaitė.

„Ieškosime absoliučiai naujų teisinių sprendimų masinėms protesto formoms. Masinėms, kurios destabilizuotų ir išvestų visą darbą iš rutinos“, – teigė ji, neslėpusi pasipiktinimo dėl Vyriausybės požiūrio į akademinę bendruomenę.

Žada masinį nedarbą

Ketvirtadienį paklausta, ar M.Jastramskio paskelbtas protestas ir yra toks, apie kurį ji kalbėjo, dėstytoja patikino, kad taip.

„Yra vadinamosios ispaniško-itališko streiko formos, kai renkiesi darbo nedarymo ir vilkinimo formas, kurios nėra neteisėtos – negali teisiškai prie jų prisikabinti, bet kurios – masinės ir visiškai sutrikdo veiklą“, – komentavo R.Žiliukaitė.

Klausiama, ar jau sugalvojo, koks bus tas masinis dėstytojų protestas, ji patikino, kad idėjų yra, bet jos esą nėra tiek išvystytos, kad būtų prasmė dalytis.

„Dalytis verta tuomet, kada išmėgini, žinai, kad veiks“, – nurodė R.Žiliukaitė.

A.Papirtienė: Vyriausybė nenori streikų

Švietimo ir mokslo komiteto narė „valstietė“ Aušra Papirtienė, paprašyta įvertinti M.Jastramskio paskelbtą akciją, ją apibūdino kaip kūrybišką.

„Tai kartu ir spaudimo priemonė. Mano nuomone, tai – logiška spaudimo priemonė prieš svarstant biudžetą. Nes biudžetas su visais pasiūlymais po to keliaus į Vyriausybę. Vyriausybė, aišku, reaguoja ir į Švietimo komiteto nuomonę, kad įsipareigojimai turi būti vykdomi. Ir, be abejo, reaguos, kad kalbama apie streikus, kad prie streikų jungiasi dėstytojai ir mokslininkai.

Mano nuomone, tai – logiška spaudimo priemonė prieš svarstant biudžetą.

Manau, Vyriausybė tikrai streikų nenori. Labai tikiu, kad jie ras būdų išspręsti šitą problemą“, – reiškė viltį ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušra Papirtienė

Komentarą dėl akcijos pateikė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Švietimo bendruomenė turi teisę reikšti savo poziciją, palaikome jos narių iniciatyvą naudotis savo pilietinėmis teisėmis“, – rašoma atsakyme 15min.

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nepritarė kitų metų biudžeto projektui, tačiau išreiškė palaikymą šūsniai siūlymų, susijusių su švietimo sektoriaus finansavimu. Siūlymų kaina – apie 180 mln. eurų.

Švietimo komiteto nariai paragino skirti papildomų lėšų – 16,8 mln. eurų – dėstytojų darbo užmokesčio augimui. Pažadą kitąmet dėstytojų ir mokslininkų algas didinti 10 proc. Vyriausybė patvirtino priimdama Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategiją. Tiesa, Seimas jos kol kas nepalaimino.