„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Didžiausia 2016-ųjų studentų viltis – Mokslo ir studijų įstatymo keitimas

Studentams 2015-ieji buvo nepadarytų svarbiausių sprendimų metai, tad tikimasi, kad ateinantys metai atneš bent kai kuriuos taip laukiamus pokyčius švietimo srityje. Didžiausia studentų viltis 2016-aisiais – Mokslo ir studijų įstatymo keitimas.
Ceremonijos akimirka
Aukštasis mokslas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

TAIP PAT SKAITYKITE: 2015-ieji aukštojo mokslo srityje – nepadarytų svarbiausių sprendimų metai

„Žvelgdami į 2016 m. perspektyvas studentai nusiteikę ne itin pozityviai, nes prieš artėjančius Seimo rinkimus tikėtis svarbių pokyčių yra šiek tiek naivu. Vis dėlto svarbiausiu 2016 m. darbu studentai įvardija Mokslo ir studijų įstatymo keitimą“, – sako Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas. Šiame įstatyme studentai išskiria tris dalis, kurios iš esmės lems aukštojo mokslo ateitį.

Svarbiausiu 2016 m. darbu studentai įvardija Mokslo ir studijų įstatymo keitimą, – sako Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas.

Trys lemiamosios dalys

Visų pirma, anot LSS vadovo, studentai pastebi, kad dabartinėje įstatymo redakcijoje per mažai dėmesio skiriama vienai svarbiausių aukštojo mokslo sričių – studijų kokybei.

„Studentai tikisi, kad įstatyme atsiras straipsnių, kurie skatins aukštąsias mokyklas kurti kokybinį pokytį bei studento poreikius tenkinančias studijas. Taip pat studentai viliasi, kad 2016 m. bus apibrėžta „gerai besimokančio piliečio“ sąvoka“, – teigia P.Baltokas. LSS vadovas džiaugiasi, kad po aktyvaus studentų priešinimosi Seime nebesvarstoma įstatymo pataisa, kuria buvo siūloma studentą, kurio vidurkis didesnis nei septyni balai, įvardyti kaip gerai besimokantį. P.Baltokas sako, kad taip pat tikimasi, jog studentų finansavimas bus siejamas ne su konkrečiu pažymiu, o studentų įgyjamomis kompetencijomis. Trečia Mokslo ir studijų įstatymo dalis, kuri kelia nerimą studentams – aukštųjų mokyklų ir valstybės sutartys. „Studentai tikisi, kad šiam klausimui bus skiriamas didesnis dėmesys ir valdžios institucijos įsiklausys į akademinės bendruomenės nuogąstavimus“, – kitų metų lūkesčius išsako LSS prezidentas.

Didesnis dėmesys – stipendijų didinimui ir bendrabučių rekonstrukcijai

Studentų viltys nukreiptos ne tik į Mokslo ir studijų įstatymo keitimą. Studentai viliasi, kad ateinančiais metais ir toliau bus vykdomas LSS ir Vyriausybės pasirašytas susitarimas dėl stipendijų didinimo ir bendrabučių rekonstrukcijos.

„Jau padidintos doktorantų stipendijos, taip pat pateiktas siūlymas nuo 2016 m. rugsėjo daugiau lėšų skirti skatinamosioms stipendijoms, kadangi iki šios dienos susiduriama su situacija, kad kai kurių aukštųjų mokyklų magistrantų stipendijos siekia vos septynis eurus“, – sako P.Baltokas. Studentai norėtų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama ir socialiai pažeidžiamiausių grupių finansavimui didinti. P.Baltoko teigimu, tikimasi, kad bus praplėsta socialinės stipendijos samprata ir į ją galės pretenduoti jaunos studentų šeimos ar jaunos mamos.

„Taip pat studentai atkreipia dėmesį į bendrabučių rekonstrukcijos problemas. Šiuo metu aukštosios mokyklos gali pretenduoti į bendrabučių rekonstrukcijos programą „JASSICA“, tačiau šios programos lėšomis galima finansuoti tik aukštųjų mokyklų bendrabučių išorės tvarkymą, o didžiojoje dalyje studentų bendrabučių kuo skubesnės rekonstrukcijos reikalauja vidinės patalpos“, – dar vieną problemą, kurią reikėtų išspręsti kitąmet, įvardija LSS vadovas ir priduria, kad tikimasi, jog valstybė vis dėlto ras lėšų aukštųjų mokyklų bendrabučiams rekonstruoti.

Neišspręsti studentų lygybės klausimai

LSS teigimu, studentai mano, kad kitais metais turėtų būti sprendžiamos kelios itin aktualios problemos, susijusios su studentų lygybe.

Iki šiol transporto lengvatas gali gauti tik studentai, studijuojantys nuolatinėse studijose, o ištęstinių studijų grafiku besimokantys studentai, nors dažnai jų tvarkaraštis sutampa su nuolatinėse studijose studijuojančių studentų tvarkaraščiu, už keliones viešuoju transportu moka visą kainą, – nelygybę įvardija P.Baltokas.

„Visų pirma, tai – transporto lengvatų klausimas. Studentai stebisi, kad iki šiol transporto lengvatas gali gauti tik studentai, studijuojantys nuolatinėse studijose, o ištęstinių studijų grafiku besimokantys studentai, nors dažnai jų tvarkaraštis sutampa su nuolatinėse studijose studijuojančių studentų tvarkaraščiu, už keliones viešuoju transportu moka visą kainą“, – nelygybę įvardija P.Baltokas.

Antra problema, kurios sprendimo tikimasi, yra stipendijų skyrimo tvarka. Kai kuriose aukštosiose mokyklose studentai, mokantys už studijas, negali vienodai konkuruoti dėl stipendijų su bendramoksliais, kurie gauna valstybės finansavimą. Tokia tvarka, anot LSS vadovo, nėra teisinga ir nemotyvuoja studentų siekti aukštų studijų rezultatų. Trečioji lygybės problema, kurią įvardija studentai, yra kolegijų absolventų diskriminavimas valstybės tarnyboje.

„Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme yra numatyta, kad į A lygio tarnybą gali pretenduoti tik universitetų absolventai, o kolegijas baigę asmenys, nors ir įgijo tam pačiam kvalifikacijų lygmeniui priskiriamą išsilavinimą, tokių pareigų užimti negali“, – atkreipia dėmesį LSS prezidentas. Šiuo metu yra patvirtinta LSS pateikta peticija dėl kolegijų ir universitetų absolventų teisių išlyginimo Valstybės tarnybos įstatyme, kurią pasirašė daugiau nei 4000 studentų. „Tikimasi, kad įstatymo keitimo siūlymas bus priimtas 2016 m. ir kolegijų absolventai galės lygiateisiškai konkuruoti dėl darbo valstybės tarnyboje“, – viliasi P.Baltokas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs