Pasitarime, kuris buvo surengtas reaguojant į viešumoje iškilusius akademinio nesąžiningumo atvejus, dalyvavo Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų bei Teisingumo ministerijų, Policijos departamento prie VRM atstovai, taip pat Lietuvos studentų atstovybių sąjungos ir Lietuvos studentų sąjungos atstovai. Susirinkusieji pabrėžė, kad diplominių darbų klastojimas ne tik kenkia studijų kokybei ir aukštųjų mokyklų prestižui, bet ir pažeidžia viešąjį interesą, teigiama pranešime spaudai.
Susitikime konstatuota, kad šiuo metu nėra teisinių galimybių darbų pardavimą ar pirkimą traktuoti kaip nusikalstamą veiką. Abejota, ar už tokius dalykus būtų galima numatyti ir aiškiai apibrėžti bausmes, nes problema susijusi su neformalaus švietimo ir darbų autorystės klausimais.
Ieškant teisinių priemonių kovai su studijų apgavystėmis, svarbiausia užkarda nesąžiningumui studijų metu turi tapti pačių aukštųjų mokyklų nepakantumas ir nesitaikstymas su akademinėmis apgavystėmis. Kolegijos ir universitetai privalo garantuoti, kad baigiamojo darbo vadovas aktyviai kontroliuotų visą darbo procesą, o ne tik rezultatą. Vertinant baigiamąjį darbą didesnį svorį būtina suteikti gynimui, kurio metu galima įsitikinti, ar studento pateiktas darbas yra adekvatus jo mąstymui. Siūlyta įvesti ir kitas studento gebėjimų baigiamojo patikrinimo formas, nei diplominis darbas.
Sutarta ieškoti teisinių ir kitų priemonių, padėsiančių įveikti šį reiškinį. Švietimo ir mokslo ministerija rengia aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarką, pagal kurią bus sprendžiama apie aukštųjų mokyklų akreditaciją. Numatoma, kad aukštųjų mokyklų veikla bus vertinama ir pagal tai, ar aukštoji mokykla imasi priemonių kovoti su akademiniu nesąžiningumu, kiek dėmesio skiria galimo klastojimo atvejų aiškinimuisi bei studentų studijų rezultatų patikrinimui.
