„Iš tiesų yra tie programų kūriniai, kuriuos reikia skaityti, su kuriais reikia susipažinti, bet su tokiu požiūriu meilę literatūrai išugdyti yra labai sunku. Nors literatūra yra vienas svarbiausių mūsų savasties apmąstymo ir apibrėžimo šaltinių“, – dėstė J.Žilinskas.
Kaip anksčiau jau rašė 15min, šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros egzamine pasiūlytos tokios samprotavimo rašinio temos:
- Kur yra riba tarp pokšto ir patyčių? (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jurgis Savickis, Marius Ivaškevičius)
- Ar menas gali paveikti tikrovę? (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas)
Literatūrinio rašinio temos buvo tokios:
- Švenčių reikšmė literatūroje (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Kristijonas Donelaitis, Balys Sruoga)
- Kartų santykiai literatūroje (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jonas Biliūnas, Juozas Aputis)
Samprotavimo temas įvertino geriau
Šių metų literatūrinio rašinio temas pašnekovas vadina klampiomis ir svarsto, ar skliausteliuose pateikti rekomenduojami autoriai yra tinkami.
„Jeigu kalbėtume apie švenčių reikšmę literatūroje, kažkodėl yra duoti tik du autoriai. Vienas jų – klasikas Kristijonas Donelaitis. Man įdomu, kiek mokinių, pamatę šitą temą, buvo skaitę kūrinio daugiau nei „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“. Šventės „Metuose“ yra tikrai sudėtinė kūrinio dalis, bet ar mūsų mokykla apskritai turi laiko mokiniui išanalizuoti visus „Metus“? Ar vaikas yra pasiruošęs suvokti tokį archajinį kūrinį?“ – kėlė klausimą rašytojas.
„Kalbant apie Balį Sruogą – „Dievų miškas“, aišku, yra vienas iš pačių garsiausių kūrinių. O kodėl, tarkime, neminima tremties literatūra, kur šventės taip pat buvo labai svarbus aspektas? Kodėl nekalbama apie makabriškus šventės elementus, kuriuos galima surasti moderniojoje lietuvių literatūroje. Kitaip tariant, pirmojoje temoje modernybės nėra, tai yra gili praeitis“, – apibendrino J.Žilinskas.
Kalbėdamas apie antrąją literatūrinio rašinio temą, pašnekovas sakė, kad kartų santykius literatūroje atskleisti galima remiantis ne tik rekomenduojamais autoriais Jonu Biliūnu ir Juozu Apučiu, bet ir „žaismingesniais kūriniais“: „Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“, Ričardo Gavelio „Jauno žmogaus memuarai“, Jurgos Ivanauskaitės kūriniai, Alvydo Šlepiko apsakymai.“
Samprotavimo temos, kaip pats sako, buvo įdomesnės – tokios temos, jo nuomone, atskleidžia abiturientų kritinį mąstymą.
„Dėl tos temos apie pokštą ir patyčias, manau, kad tai labai priklausys nuo vertintojo, nuo žmogaus pažiūrų. Čia jau galiu kalbėti kaip teisininkas – pokštas, patyčios, šmeižimas, viešojo asmens kritika, kokios yra ribos? Reikia, kad būtų žmogus, kuris į tai žvelgia labai objektyviai, nes rašinio rašytojas gali nukentėti, likti nesuprastas“, – kalbėjo J.Žilinskas.
Koncentruotis siūlė į esmę
Savo ruožtu, literatūrologas Saulius Žukas šiųmetes temas vadino „marginalinėmis“. Pasak pašnekovo, pateiktose temose atsispindi aspektai, kurie per pamokas arba pagal programą nėra išryškinti.
„Pavyzdžiui, tema apie švenčių reikšmę. Donelaičio ir Sruogos sugretinimas tikrai nėra lengva. Tam, kad mokinys parašytų didelę pastraipą apie Donelaičio kūrinyje aprašytas vestuves ir vėliau jas sujungtų su Sruogos kūriniu, reikia gana aukšto pilotažo, kad kas nors rišlaus išeitų.
Be to, kokios ten šventės Balio Sruogos kūrinyje? Ten yra ironija. Tai yra smulkus epizodas. Donelaičio irgi. Specialiai šituo dalyku domintis galima būtų parašyti įdomius rašinius, bet, kiek man žinoma, tai tiems dalykams nėra skiriama daug dėmesio“, – sakė S.Žukas.
Koncentruotis, jo nuomone, reikėtų į esminius dalykus – į kūrinius, temas, kurios yra plačiai aptariamos, analizuojamos mokyklose: „Nesakau, kad reikėtų pateikti banalias, nutrintas temas, bet paieškoti aspektų, ne epizodinių, ne paraštinių dalykų.“
Literatūrologas antrino J.Žilinskui ir teigė, kad samprotavimo temos sugalvotos neblogai, yra rimtos. Vis dėlto, kalbėdamas apie pokšto ir patyčių temą, pateiktą egzamine, pašnekovas pabrėžė, kad koją moksleiviams pakišti galėjo vienas iš skliausteliuose nurodytų autorių – Marius Ivaškevičius.
„Marius Ivaškevičius yra vienas iš paskutinių autorių programoje ir tokiu būdu apie jį turėjo būti kalbama karantino sąlygomis, o moksleiviai, kaip žinia, ne visi turėjo sudarytas sąlygas internetiniam mokymuisi ir ne visur jis buvo sėkmingas.
Galima buvo išvengti šito paskutinio bloko autorių, nes ne visi mokiniai buvo viename lygyje ir ne visos mokyklos buvo pasirengusios. Čia toks nepagalvojimas apie mokinių sąlygas“, – dėstė S.Žukas.
