„Mokytojo ir dėstytojo darbas, tikiu, kad bus toks pat prestižinis kaip Islandijoje ar Šveicarijoje. Pasimokęs Vilniaus ir Islandijos universitetuose, pasirinkau mokytojo ir dėstytojo kelią. Ar jis man patinka? Tikrai TAIP! Juk tai nuolatinis bendravimas ir unikali galimybė padėti pažinti socialinę ir gamtinę aplinką. Darbas ir sunkus, ir įdomus. Tikrai nesigailiu, kad dirbu gimnazijoje. Juk net mano buvę mokiniai jau įstoja į geografijos studijas! Čia yra galimybių dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose, bendradarbiauti su užsienio partneriais, net keliauti kartu su mokiniais“, – apie savo pasirinkimą pasakoja geografijos mokytojas.
Pasimokęs Vilniaus ir Islandijos universitetuose, pasirinkau mokytojo ir dėstytojo kelią. Ar jis man patinka? Tikrai TAIP!
Pamokos veda į tolimiausius kampelius
„Ko gero, sunku nustebinti beveik visą Pietryčių Aziją apkeliavusį, smulkiausius Karibų salynus išnaršiusį ir JAV bei Rusijos kontrastus mačiusį mokinį. Tačiau kiekviena mokytojo Simono Šabanovo pamoka yra nauja geografinė kelionė. Galbūt į žinomas vietas, tačiau iš neatrastų perspektyvų. Tokios pamokos trukmės kelionės neprailgsta dar ir dėl to, jog mokytojas turi puikų humoro jausmą ir suvokimą, kas įdomu mūsų kartos mokiniams. Dėl šių priežasčių visada su šypsena atidarau geografijos kabineto duris,“ – tai citata iš dabar jau buvusio mokinio Justo atsiliepimo.
S. Šabanovas yra geografijos vadovėlių, užduočių sąsiuvinių bendraautorius, inovatyvių mokymo priemonių rengėjas, interaktyvioje internetinėje sistemoje eduka.klase.lt sukūręs geografijos klausimynus, iš anglų kalbos išvertęs edukacines knygas vaikams „Pavojus kalnuose“ ir „Pavojus jūros gelmėse“, vedantis autorinius seminarus mokytojams.
„Mano pamokos įvairios. Labai mėgstu praktikos darbus, netradicinius atsiskaitymus, problemų sprendimus. Man svarbus mokinių įsivertinimas. Tad geografijos pamokos pradžia – 10 trumpų klausimų. Ir jeigu jautiesi galintis atsakyti į visus 10 klausimų, gali laimėti „aukso puodą“ – skatinamąjį įvertinimą „10“... Svarbu mokinius sudominti – tai gali būti vaizdo filmas, nuotrauka, net trumpa istorija, kad ją aiškindamiesi, jie pasiektų pamokos tikslą. Svarbu taikyti įvairius metodus – tai ir darbas lauke, grupėse, sprendimų kūrimas ar informacijos paieška, ar elementarus orientacinis su klausimais. Pamokos pabaigoje atsakinėjame į klausimus naudodamiesi mobiliaisiais telefonais“, – taip netradicines savo pamokas pristato mokytojas.
S. Šabanovas su mokiniais dalyvauja tarptautiniame projekte ir bendradarbiauja su JAV Tenesio valstijos mokyklomis, lietuviai ir amerikiečiai lankosi vieni pas kitus. „Nors ir keista, ir Lietuvos, ir JAV mokiniai turi daug panašumų. Tai yra noras bendrauti, taikyti IT, domėtis pasauliu ir reikšti savo nuomonę. Tai laisvos visuomenės bruožas“, – pastebi mokytojas S. Šabanovas.
Šiame projekte, skirtame lietuvių ir amerikiečių mokiniams pažinti Lietuvos laisvės, nepriklausomybės kovų, tremčių ir išsivadavimo istoriją, sąsajas su amerikiečių patirtimi, dalyvauja ir rašytoja Rūta Šepetys. Jo ir mokinių tolimosios kelionės vyksta ne tik virtualiai. Mokytojas kartu su mokiniais pavasarį nutarė aplankyti Argentiną ir Urugvajų, pabendrauti su tenykščiais lietuviais. Kaip lakoniškai išsitaria mokytojas Simonas, sutiko „daug draugiškų lietuvių, kurie nekalba lietuviškai, bet labai nori bendrauti su lietuviais“.Gali nemokėti lietuviškai, nė karto nebūti apsilankęs Lietuvoje, bet jaustis lietuviu.
Mokytojas įkvėpėjas
Nors ir keista, ir Lietuvos, ir JAV mokiniai turi daug panašumų.
Po studijų VU, dalinių studijų ir stažuočių Islandijoje, Ispanijoje ir Suomijoje, S. Šabanovo svajonė buvo dirbti švietimo įstaigose, bet ne tiek duoti žinių mokiniams ir studentams, o suteikti įrankius susipažinti su skirtingomis kultūromis, kritiškai vertinti įvairias geopolitines situacijas ar net pažvelgti į dangų!.
Jaunas mokytojas ir mokslininkas, sociologijos daktaro laipsnį apsigynęs pernai VU, per pamokas sako tikrai nepalaikantis „griežtos linijos“. „Juk tik prieš 12 metų dar sėdėjau mokyklos suole ir buvau anoje „barikadų“ pusėje. Mokytojas turi būti įvairus, nes juk ir pasaulis nėra vienalytis, o turintis įvairių atspalvių. Turi kartais būti griežtesnis, reiklus, kartais atlaidus, bet svarbiausia – su mokiniais ar studentais pasiekti konsensusą“.– savo mokytojavimo ir dėstytojavimo stilių apibūdina S. Šabanovas.
Ir pabaigoje – dar viena buvusios mokinės Ivetos citata: „Į jo dėstomas pamokas visada ėjau be jokio didelio jaudulio, baimės, nežinios ar pykčio. Ne todėl, kad būčiau buvusi pirmūnė ar pati smalsiausia mokinė, tačiau dėl to, jog kiekvieną kartą, užėjusi į jo kabinetą, mokytoją rasdavau besisupantį kėdėje, plepantį su mokiniais. Nežinau, ar kada nors esu sutikusi dar didesnį pozityvą skleidžiantį mokytoją <...>, bet dėl vieno esu tikra – jei ne jis, tikriausiai šiandien su liūdesiu mokyčiausi širdžiai svetimą mokslą ir netikėčiau savimi, kad galiu pasiekti ko nors daugiau“.
