Šį semestrą kaip ISM Vadybos ir Ekonomikos universiteto mainų studentas mokausi Australijoje, Balarato universitete. Šeima, pas kurią apsigyvenau čia, Balarate, turi du sūnus – Bendžaminą ir Džeremį. Pastarajam yra tik dvylika metų, tačiau jis savo mokykloje antrus metus vadovauja labdaros akcijai ir šiemet dar kartą pasiryžo visų savo bendramokslių akivaizdoje atsisveikinti su savo gražiais ryškiai oranžiniais plaukais ir taip išreikšti solidarumą sergantiems kraujo vėžiu, kurie dėl chemoterapijos gydymo dažnai netenka plaukų, bei paskatinti kitus prisidėti savo piniginėmis aukomis.
„Aš tai darau todėl, kad kasdien tokie patys vaikai kaip mes sužino, kad serga kraujo vėžiu, todėl negalime jiems atsukti nugaros, o turime padėti
Diagnozavus kraujo vėžį aštuntajame dešimtmetyje gyvenimas pacientui ir jo artimiesiems galėdavo apsiversti aukštyn kojomis. Visoje Australijoje, o ypač šiaurinėse valstijose, trūko medicininės įrangos, vaistų ir žmonių, galinčių suteikti tinkamą psichologinę pagalbą sergančiųjų šeimai. Po to, kai Bernie Stevensonas išgyveno savo sūnaus, sirgusio leukemija, mirtį, jis „Holland Park“ liūtų klubui, kuriam pats priklausė, pristatė daktarą Trevorą Olseną, pasiryžusį pakeisti nuo kraujo vėžio kenčiančių žmonių situaciją. Taip 1975 m. Kvinslende buvo įkurtas Australijos Leukemijos Fondas. Jis rūpinasi pacientų ir jų šeimų priežiūra, konsultavimu, medikamentais ir remia tyrimus, kuriais bandoma rasti efektyvų kraujo sutrikimų gydymą. Savo veiklai fondas gauna lėšų iš Vyriausybės bei verslo ir individualių aukotojų, o taip pat kiekvienais metais jis organizuoja vieną didžiausių Australijoje lėšų rinkimo akcijų – „World‘s Greatest Shave“, prie kurios prisideda ir Džeremis.
Džeremio mokykla jį labai palaiko ir padėjo surengti pašėlusios šukuosenos dieną, t.y. visi mokiniai ir mokytojai šią dieną pasipuošė išskirtinėmis beprotiškomis šukuosenomis ir taip prisijungė prie jo iniciatyvos. Mane nustebino Džeremio žodžiai, ištarti daugiau nei šimtui susirinkusių bendramokslių: „Aš tai darau todėl, kad kasdien tokie patys vaikai kaip mes sužino, kad serga kraujo vėžiu, todėl negalime jiems atsukti nugaros, o turime padėti“. Džeremio tėtis, įkūnijęs pašėlusį kirpėją Mario, prisiėmė atsakomybę išlaisvinti jį nuo jo plaukų, kol visi moksleiviai tuo metu plojo, skandavo Džeremio vardą, o viskam pasibaigus puolė jį sveikinti, spausti ranką ir girti.
Džeremio dėka dar kartą įsitikinau, kaip svarbu nepamiršti šalia esančių žmonių, kuriems likimas kartais nebūna per daug dosnus, nes niekuomet nežinai, kada pagalbos ar aplinkinių supratimo prireiks tau pačiam. Džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie šios prasmingos akcijos savo darytomis nuotraukomis ir tuo, kad galiu šia istorija pasidalinti su kitais.
P.S. Visi norintys gali prisidėti prie Džeremio akcijos ir padėti šiam šauniam jaunuoliui surinkti lėšų sergantiesiems. Visą informaciją rasite adresu www.bit.ly/apsfriends
