Dvyliktokų maištas prieš egzaminus: vieni kitus kursto, reikalauja LMS stabdyti veiklą

Paskelbus karantiną, mokymąsi iš namų ir nukėlus brandos egzaminų sesiją, dalis abiturientų tuo ėmė piktintis. Vietoje egzaminų mokiniai prašo jų žinias vertinti pagal metinius pažymius ir skatina vieni kitus žiniasklaidą užversti laiškais – esą mokantis nuotoliniu būdu tinkamai pasiruošti nepavyks. Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) šioje situacijoje stojo į priešingą pusę – organizacija pasisako už egzaminų vykdymą, nes vertinimas pagal metinius pažymius, anot jos, bus nesąžiningas, be to, atsiras daugiau landų korupcijai.
Matematikos egzaminas
Matematikos egzaminas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

LMS pasisakė už valstybinių brandos egzaminų (VBE) rengimą ir feisbuke išdėstė tokius argumentus:

  • rėmimasis pažymių vidurkiais negali užtikrinti lygaus visų Lietuvos abiturientų žinių (į)vertinimo, būtino baigus vidurinį išsilavinimą ir prieš abiturientams stojant į Lietuvos ir užsienio aukštąsias mokyklas;
  • atšaukus VBE, o brandos atestatuose pateikiant duomenis tik apie mokomųjų dalykų rezultatus mokyklos mastu, šiemet išduoti brandos atestatai negalėtų būti tolygiai vertinami su ankstesniais ar ateinančiais metais įgytais atestatais. Tai mažina jų, kaip visuotinai pripažįstamo mokyklą baigusio asmens dalykų žinių lygio vertinimo, reikšmę;
  • svarbu atsižvelgti į abiturientus, kurie savo ateitį planavo pagal iš anksto nustatytas taisykles, nes ruošimasis egzaminui trunka ilgiau nei paskutinius du mokslo metų mėnesius;
  • padidinus mokyklose rašomų pažymių svarbą smarkiai didėja korupcijos galimybė, kurią sukelti galėtų noras pagerinti savo pažymius tiek iš moksleivių, tiek iš tėvų pusės, taip pat motyvacija mokykloms pagerinti savo reitingus.

LMS nurodė pastebėjusi, jog abiturientai, pasisakantys prieš VBE organizavimą, kaip pagrindinę problemą įvardija nekokybišką nuotolinį ugdymą.

Tai reiškia, jog sunkumus kelia nekokybiškas nuotolinis mokymas(is), o ne patys egzaminai ar jų vykdymo datos.

„Tai reiškia, jog sunkumus kelia nekokybiškas nuotolinis mokymas(is), o ne patys egzaminai ar jų vykdymo datos. Tai leidžia daryti išvadą, jog užtikrinus reikiamas, moksleivių poreikius atitinkančias sąlygas, moksleivių, ir ypač abiturientų, švietimo poreikiai bus patenkinti“, – pažymėjo organizacija.

Atrodo, LMS pastebėjimas teisingas – moksleiviai aiškina negalintys „normaliai pasiruošti brandos egzaminams“ nuotoliniu būdu, o ir tikina, kad leidus jiems lankyti mokyklą, galiausiai – suvarius į bendrą patalpą, koronavirusas tik paplis, kils grėsmė užsikrėsti pagyvenusiems mokytojams.

Štai kaip atrodo vienas tokio turinio įrašas socialiniame tinkle:

„Bendraminčiai dvyliktokai, netylėkim dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) „protų“ sugalvotų brandos egzaminų, kai pasaulyje siaučia coronos pandemija, o mes visi sėdim karantine! Priešinkimės masiškai: rašykim iš visos Lietuvos gimnazijų, vidurinių, protestų laiškus populiariai spaudai: Delfi.lt, Lrytas.lt, 15min.lt, Respublika.lt, Lrt.lt, motyvuodami tuo, kad daugybė pasaulio valstybių nevykdys brandos egzaminų, o atestatus išduos su dalykų metiniai įvertinimais. Galima iš 11 ir 12 klasių metinių bendrą pažymio vidurkį išvesti.

Mes savarankiškai negalim normaliai pasiruošti brandos egzaminams, be to, neaišku, kiek tas karantinas tęsis. Mums ir taip didžiulis stresas mokytis nuotoliniu būdu, o dažniausiai – savarankiškai karantino sąlygomis. Esam strese, dažnai sergam, o paskelbta žinia apie egzaminus privertė visus supanikuoti...

Esam strese, dažnai sergam, o paskelbta žinia apie egzaminus privertė visus supanikuoti...

Sveikata yra brangiausia, bijom, jog per anksti atidarius mokyklas, galim užkrėsti pagyvenusius savo mokytojus, nes mes galim būti virusų nešiotojais. Jauni žmonės dažnai net nejaučia simptomų...

Google paieškos sistemoje įveskim nurodytų spaudos portalų kontaktus ir rašykim kuo daugiau elektroninių laiškų, nurodydami, iš kokio miesto, rajono ir t.t. Taip skambinkime jų korespondentams, skųskim ŠMSM Egzaminų centro sprendimą... Tik viešumas mums gali pagelbėti!!!

Spauda TIKRAI išplatins mūsų gausius laiškus prieš VBE ir MBE (mokyklinius brandos egzaminus – 15min) organizavimą Lietuvos abiturientams.

Aukštosios atsirinks, kas pateks studijuoti, kaip atsirenka licėjai, kitos prestižinės gimnazijos.

Gana iš mūsų tyčiotis pasaulinio „maro“ metu, kai pasaulis saugo savo vaikus, net mokslo metus šiuo metu užbaigia...“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./ Egzaminas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./ Egzaminas

15min redakciją pasiekė ne vienas mokinių laiškas, kur reiškiamas nepasitenkinimas nuotoliniu mokymųsi, prašoma nerengti VBE ir taikyti kitokias žinių vertinimo formas.

Vieną iš ilgų laiškų adresavo Vytautu prisistatęs abiturientas iš Garliavos Jonučių gimnazijos. Jis tikino, kad nuotolinis mokymasis virsta savarankišku mokymųsi, o taip esą pasirengti brandos egzaminams sudėtinga.

„Taip, gal atrodo, kad taip sakydami apsimetame silpnais ir bandom „nusiplauti“ nuo egzaminų atsakomybės, tačiau lyginant su praeitomis abiturientų laidomis, mano nuomone, mokytis savarankiškai yra daug sunkiau nei einant į mokyklą ir aiškinantis klausimus su mokytojais gyvai.

Mokytis savarankiškai yra daug sunkiau nei einant į mokyklą.

Sunku yra pasiruošti mokantis nuotoliniu (gal labiau savarankišku) mokymu kaip, pavyzdžiui, istorijos, geografijos ar dar kokiam kitam ne tiksliųjų mokslų dalykui. Tačiau pasiruošti nuotoliniu būdu tiksliųjų mokslų (matematikos, fizikos, chemijos) egzaminams yra beveik neįmanoma, todėl galima teigti, kad sąlygos mokytis nuotoliniu būdu nėra suteiktos.

Kaip, valdžios nuomone, abiturientui niekaip neišsprendžiant matematinio uždavinio jį išspręsti, kai mokytojas nevykdo vaizdo pamokų, o tiesiog duoda labai didelį kiekį namų darbų ir duoda terminą iki kada jį atsiųsti. Apie tokius mokytojų nuotolinio mokymo būdus rašo labai daug abiturientų iš visos Lietuvos, pagrinde iš rajono ar savivaldybių mokyklų“, – dėstė jis.

Mokinys tikino, kad „nuotolinio mokymosi programos yra paruoštos netinkamai, vyksta įvairūs trikdžiai, o programų galybė yra tokia, jog sinchroninių pamokų metu tenka aiškintis, kaip ir kuo naudotis, o ne mokytis naujas temas ar ruoštis VBE“.

„Galima daryti išvadą, jog laikas, per kurį abiturientai turėtų ruoštis egzaminams, išnaudojamas netikslingai, o mokymasis virsta pamokų imitavimu. Suteiktos mokymosi priemonės taip pat nelabai padeda“, – pridūrė Vytautas.

Anot jo, mokiniams skiriami kompiuteriai yra senų modelių, neatlaiko apkrovų, o planšetės prilygsta mobiliajam telefonui – mažas ekranas, sunku naudotis programomis „Word“, „Excel“ ir pan.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./ Egzaminas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./ Egzaminas

„Tampa aišku, jog nuotoliniu būdu mokytis mokiniams vis dėlto nėra sudaromos tinkamos sąlygos, nors Lietuvoje įvedus nuotolinį mokymą buvo pažadėta, kad visos sąlygos vykdyti nuotolinį mokymą bus“, – aiškino Vytautas.

„Taip pat noriu išsakyti nuomonę apie LMS. LMS teigia, jog šių metų išduoti atestatai, remiantis mokinių metiniais pažymiais, negalėtų būti tolygiai vertinami su ankstesniais ar ateinančiais metais įgytais atestatais. Tačiau mokymosi sąlygos taip pat neprilygsta baigusioms ar ateinančioms dvyliktokų laidoms. Taigi, kodėl tolygiai vertinami atestatai tampa problema, o netolygios mokymosi sąlygos ne?“ – klausė moksleivis.

Kodėl tolygiai vertinami atestatai tampa problema, o netolygios mokymosi sąlygos ne?

„Taip pat LMS įvardino, jog svarbu atsižvelgti į abiturientus, kurie savo ateitį planavo pagal iš anksto nustatytas taisykles. Bet mano, ir manau, kitų abiturientų nuomone, daug svarbiau yra atsižvelgti į mus, nes mes patiriame tikrai nemažą stresą šioje ekstremalioje situacijoje, kadangi gerų VBE rezultatų tikimybė nuotolinio mokymo metu stipriai sumažėjo.

LMS teigia, kad vykdant brandos egzaminus turi būti užtikrinta sveikatos apsauga. Jie pasiūlė alternatyvą mažinti mokinių skaičių kabinetuose. Bet ar mes būsime užtikrinti, kad nors ir esant mažiau mokinių kabinete, jame nebus COVID-19 viruso nešiotojų, ir mes neužsikrėsime nuo kitų mokinių, dėl to užkrėsime ir savo šeimos narius, ir taip platinsime virusą vis labiau ir labiau“, – tęsė Vytautas.

O tada prakalbo apie vasarą. Jis sutiko, kad tai – ne tiek svarbi tema, bet tvirtino, kad tuo metu, kai lepins geri orai, abiturientai turės „namie mokytis savarankiškai, eiti pas korepetitorius, ir galiausiai – eiti į mokyklas laikyti egzaminus“.

„Ką daryti kitiems abiturientams, kurie planavo keltis į didesnius miestus savarankiškam gyvenimui, o dabar turės visą vasarą aukoti egzaminams? Ne visų abiturientų tėvai turi sąlygas sumokėti už vaikų studijas, išleisti juos į didmiesčius savarankiškam gyvenimui. Kadangi vaikai turės aukoti visą vasarą egzaminams ir neturi galimybių gauti tėvų finansavimo studijoms ir pragyvenimui, ką, valdžios nuomone, jie turėtų daryti tokioje situacijoje?“ – kėlė klausimus Vytautas.

Ir rašydamas abiturientų vardu pasiūlė apsvarstyti šias alternatyvas:

  • atsižvelgti į 11 ir 12 klasių metinių pažymių įvertinimus (tokį sprendimą jau priėmė Jungtinė Karalystė, Nyderlandai);
  • egzaminus keisti į įskaitas, kurios būtų lengvesnės nei egzaminai;
  • priėmimą į aukštąsias mokyklas vykdyti motyvacinių laiškų bei pokalbių pagalba (daugumoje užsienio šalių tokia priėmimų tvarka vyrauja ne vienerius metus).

„Įvardijamoms problemoms, tokioms kaip praeitų metų abiturientų egzaminų perlaikymams, sprendimas taip pat yra. Į šiuos žmones būtų galima atsižvelgti taip pat taikant išlygas, priėmimą vykdyti motyvacinių laiškų pagalba. Juk šie žmonės, laukė vienerius metus, uoliai dirbo ir stengėsi, kad galėtų studijuoti norimoje studijų programoje, tad kodėl bent šioje ekstremalioje situacijoje negalime atsižvelgti į žmogiškuosius faktorius?“ – vardijo Vytautas.

Laiško pabaigoje jis išreiškė viltį, kad „kovojant dėl savo ateities, keliant visas švietimo sistemos problemas į viešumą, dar galima pakeisti valdžios nuomonę ir požiūrį į mus, augančią Lietuvos kartą“.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./ Mokinė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./ Mokinė

Vytautas savo laiške oponavo kai kuriems LMS išsakytiems argumentams dėl brandos egzaminų. Tačiau feisbuke šios organizacijos atžvilgiu dalis mokinių pasisako kur kas aštriau – aiškina, kad ji neatstovauja jų pozicijos, reikalauja veiklos stabdymo.

LMS prezidentė Sara Aškinytė 15min teigė, kad organizacija savo pozicijos VBE klausimu nekeis ir tvirtai jos laikysis. Pasak prezidentės, mokinių, kurie pasisako „už“ egzaminus ir kurie – „prieš“, yra maždaug po lygiai.

„Suprantame ir pasipiktinimą, tačiau manome, kad kiekis pasipiktinusių ir kiekis mus palaikančių yra panašus. Suvokiame pasipiktinimą, bet komunikuojame savo žinutę ir toliau, savo pozicijos tikrai neatsisakysime“, – dėstė ji.

Tikimės, kad tas neaiškumas ir nežinomybė, stresas, kuris moksleivius dabar apnikęs, po truputį mažės.

„Tikimės, kad tas neaiškumas ir nežinomybė, stresas, kuris moksleivius dabar apnikęs, po truputį mažės ir bus galima konstruktyviau susikalbėti“, – pridūrė S.Aškinytė.

Numatoma, kad brandos egzaminų sesija prasidės birželio 22 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis