Pirmadienį ryte Vilniuje, Pirklių klube, vykusioje spaudos konferencijoje švietimo ir mokslo reikalų ministrė Jurgita Petrauskienė aptarė Lietuvos švietimo situaciją pasaulio kontekste su ekspertu Andreasu Schleicheriu.
Ministrės J.Petrauskienės teigimu, pirmadienis tapo labai svarbia diena Lietuvos švietimui.
„Stodami į EBPO mes laikome ir švietimo egzaminą“, – kalbėjo ministrė, pridurdama, kad A.Schleicheris pateikė rekomendacijas jam pristatytai Lietuvos švietimo sistemai.
„Siekiant numatyti aiškią kryptį, tobulinant švietimo sistemą, mums labai svarbu išgirsti kitų šalių, tarptautinių organizacijų ekspertų patirtį“, – teigė J.Petrauskienė.
„Pertvarkos švietime Lietuvoje vykdomos jau daugiau nei dvidešimt metų ir šiai dienai esame tokioje situacijoje, kad turime labai didelį visuomenės lūkestį švietimui... Visi suprantame, kad investicijos švietime atveda į sėkmingą ateitį, ekonominę, socialinę gerovę.
Kita vertus, turėdami tokį lūkestį, mes turime ir paradoksą – nusivylimą švietimo sistema, mokytoju, mokykla. Šį paradoksą turėtume įveikti“, – pabrėžė švietimo ir mokslo ministrė.
Vardindama kompleksines pertvarkos priemones J.Petrauskienė pridūrė, kad jos bus derinamos su EBPO rekomendacijomis.
„Turime įvertinti švietimo sistemos tinklą, kalbant apie efektyvumą tinklo ir finansavimo. Turime stiprinti mokytoją, jo rengimą“, – dėstė ministrė.
„Turime įvertinti švietimo sistemos tinklą, kalbant apie efektyvumą tinklo ir finansavimo. Turime stiprinti mokytoją, jo rengimą“, – dėstė ministrė.
EBPO vadovo specialusis patarėjas švietimo politikai A.Schleicheris teigė, kad Lietuvoje pastebimas spartus progresas švietimo sistemos problemų sprendime.
„Pasaulis keičiasi ir reikia neatsilikti nuo tų šalių, kurioms sekasi geriau. Lietuva turi neatsilikti ir tobulinti savo švietimo sistemą“, – pabrėžė ekspertas.
„Ikimokyklinio amžiaus sistemoje kokybė dar ne tokia, kokia turėtų būti“, – pridūrė jis.
„Reikėtų užtikrinti tinkamą vaikų raidą. Pasižiūrėjus į tai, ką jūs darote, tai Lietuvoje prieiga prie mokymosi sistemos yra gera, bet reikėtų judėti nuo pakankamai gero lygio iki tobulumo“, – teigė A.Schleicheris.
„Reikėtų mokytojo darbą ne tik paversti finansiškai patraukliu, bet ir intelektualiai patraukliu“, – pridūrė ekspertas.
Siūlo mažinti mokslo įstaigų skaičių
Pasak jo, švietimo sistema turėtų veikti bendradarbiavimo, įtraukimo pagrindais. Atskiros sistemos dalys neturėtų atsiriboti.
„Labai svarbu užtikrinti, kad mokytojai turėtų daugiau laiko bendradarbiavimui. Reikia ir laiko mokyti, bet reikia laiko ir individualiai pasikalbėti su tėvais, mokiniais, paruošti planus“, – sakė A.Schleicheris.
„Mokytojai turėtų formuoti gerąją praktiką, o ne laukti, kol jiems pasakys, ką daryti. Tai pavers ir patį darbą patrauklesniu“, – pridūrė jis.
„Kalbant apie profesinį mokymą, labai svarbu, kad būtų sukurta kultūra šiuo klausimu. Darbuotojai žinotų, kad jų laukia darbo vietos, jie būtų joms parengiami tinkamai“, – kalbėjo EBPO ekspertas.
A.Schleicheris pabrėžė, kad Lietuvos švietimo sistema yra vis dar labai fragmentuota.
Suprantu, kad sunku uždaryti mažas mokymo įstaigas, bet reikia keisti sistemą, joje turėtų būti didesni dariniai, – kalbėjo jis.
„Suprantu, kad sunku uždaryti mažas mokymo įstaigas, bet reikia keisti sistemą, joje turėtų būti didesni dariniai“, – kalbėjo jis.
Tas pats procesas turėtų būti vykdomas ir mokytojų rengimo procese. EBPO rekomenduoja jungti mokytojų rengimo įstaigas į didesnį ir lengviau koordinuojamą darinį.
„Jūs turite daug klasių, kur mokinių yra mažai, ir tai neveda prie kokybės“, – konstatavo EBPO ekspertas.
Ministrė J.Petrauskienė pritarė, kad rekomendacija dėl ankstesnio vaikų ėjimo į mokyklą yra priimtina. Vaikai nuo šešerių metų jau galėtų pradėti lankyti mokyklą.
„Svarbu tai, kad kitose valstybėse narėse mokymo trajektorija vis labiau kyla. Kai kuriose valstybėse net ketverių ar penkerių metų vaikai jau eina į mokyklą. Septynių metų pradėti eiti į mokyklą – jau pavėluota“, – teigė A.Schleicheris.
