Praėjus 13 metų, kai EHU buvo priverstas sustabdyti savo veiklą Minske, Europos akademinei laisvei vėl iškilo grėsmė. 2017-ais metais dvejoms unikalioms aukštosioms mokykloms – Vidurio Europos universitetui Budapešte ir Sankt Peterburgo Europos universitetui – iškilo reali priverstinio uždarymo grėsmė. Savo veiksmais Rusijos ir Vengrijos vyriausybės lygiai taip pat, kaip ir 2004-ais metais Baltarusijos valdžia, kėsinasi į laisvosios akademijos branduolį – nepriklausomybę nuo ideologijos ir laisvę mąstyti.
Nepaisant to, kad 2004-ais metais EHU buvo brutaliai uždarytas, transatlantinių donorų ir Lietuvos vyriausybės pastangų dėka, Vilniuje pavyko atkurti vienintelio nepriklausomo Baltarusijos universiteto veiklą tremtyje.
Europos akademinei bendruomenei ir anksčiau tekdavo susidurti su represijomis. XX-ojo amžiaus 30-aisiais metais daugelis vokiečių intelektualų buvo priversti palikti nacių Vokietiją ir tremtyje Niujorke įkurti vieną garsiausių pasaulyje universitetų – Naująją socialinių tyrimų mokyklą (The New School for Social Research). Nuo 1982-ųjų iki 1999-ųjų Rektoriumi buvo vienas žymiausių pasaulio švietimo ekspertų Jonathanas Fantonas, dabartinis Amerikos mokslų ir menų akademijos prezidentas.
Kuo grįsta represinių režimų agresija? Su kokiais iššūkiais susiduria visuomenė, kai valdžia siekia užkirsti kelią akademinėms laisvėms? Koks yra kritinio mąstymo ir nepriklausomų socialinių įtampų tyrimų vaidmuo posttotalitarinėse visuomenėse? Sausio 26 d. buvusiame Augustinų vienuolyne Vilniuje, kur yra įsikūręs naujasis EHU studijų korpusas, vyks tarptautinė apskrito stalo diskusija šiems klausimams aptarti.
Renginio pabagoje Jonathanui Fantonui bus įteiktas EHU Garbės daktaro laipsnis.
