„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ekspertai sutaria – mokymasis apie gamtą per patyrimą padeda vaikams pasiekti geresnių įvairių dalykų rezultatų mokykloje

Technologinis progresas lėmė tai, kad šiuolaikiniai vaikai daugiau laiko praleidžia prie ekranų negu žaisdami lauke. Mokykloje jaunoji karta įgyja teorinių žinių, kurios padeda jiems suvokti mus supančią aplinką ir joje vykstančius procesus, tačiau mokslininkai ir vaikų ugdymo specialistai sutaria, kad normaliai vaiko fizinei ir psichinei raidai būtinas pažinimas per realius potyrius. Pasak Aplinkos ministerijos projekto „Gamtukai“ metodininko, ornitologo Gedimino Petkaus, moksleiviai, kurie dažniau mokosi gamtoje, gauna geresnius įvertinimus nei jų bendraamžiai įvairiuose ugdymo dalykuose.
Vaikai gamtoje.
Vaikai gamtoje. / 123RF.com nuotr.
Temos: 1 „Gamtukai“

Buvimo gamtoje ir praktinio jos pažinimo poveikis vaikų raidai – tarptautinės mokslo bendruomenės tyrimų objektas. Jeilio universiteto profesorius S. Kellert nustatė, kad buvimas gamtoje skatina kognityvinę, emocinę ir fizinę vaiko raidą. Žaisdami ir mokydamiesi gamtoje, vaikai ugdo savo kūrybiškumą ir gebėjimą spręsti problemas; jie geriau supranta, ko mokosi mokykloje per biologijos, pasaulio pažinimo ir kitas pamokas, todėl tokie moksleiviai dažniau gauna geresnius pažymius, rečiau susiduria su dėmesio sutelkimo problemomis.

Ornitologas Gediminas Petkus, turintis didelę patirtį vaikų ugdymo srityje, pastebi, kad mokyklos gamtos pažinimui skiria nemažai dėmesio – atliekų rūšiavimo, aplinkosaugos, tvaraus gyvenimo būdo ir panašios temos integruojamos į formalaus ugdymo turinį, tačiau teorinis pažinimas, kurį vaikai gauna mokyklos suole, negali pakeisti praktikos.

„Gamta yra nuolat kintanti, kartais net nenuspėjama, todėl praktinis gamtos pažinimas yra vienas svarbiausių komponentų ugdymo procese. Būdamas gamtoje, gauni visus pojūčius ir potyrius, kurie yra labai svarbūs ankstyvajame amžiuje – šios patirtys formuoja asmenybę, požiūrį, vertybines nuostatas. Vaikai, kurie yra atitrūkę nuo gamtos, bijo vabzdžių, sako, kad varlės ir žalčiai jiems yra šlykštūs, dilgėlės tik dilgina ir yra niekam nereikalingos“, – pasakoja specialistas.

Pasak G. Petkaus, mokydamasis apie gamtą iš gamtos vaikas supranta, kad iš pažiūros gąsdinantys augalai, vabzdžiai, gyvūnai yra visai nebaisūs, o kaip tik – reikalingi ir atliekantys tam tikrą svarbų vaidmenį.

„Nors knygose pateikiamos nuotraukos ir aprašymai, gamtos iš vadovėlių neišmoksi – turi pats dalyvauti ir tyrinėti. Gamtoje gali stebėti, kaip auga augalai, atlikti įvairius eksperimentus, matavimus. Gali užuosti žiedų kvapą ir aiškintis, kodėl jie pritraukia bites, drugius; klausytis, kaip gieda paukščiai, ir suvokti, kokia yra giesmių įvairovė. Į galimybes pažinti gamtą reikia pažiūrėti kūrybiškai“, – sako G. Petkus.

Nauja priemonė gamtos pažinimui – mokytojams, būrelių vadovams, tėvams

Aplinkos ministerijos iniciatyva parengta nauja priemonė, kuri leidžia plėsti praktinio gamtos pažinimo galimybes – išleistos šiuolaikiškos gyvosios ir negyvosios gamtos pažinimo gairės mokytojams ir kitiems vaikų ugdymo specialistams.

„Šios gairės padės mokytojams planuoti ir vesti praktines gamtos pažinimo pamokas, patars kokią literatūrą rinktis pamokai, pasiūlys naujų idėjų, kaip interaktyviai pateikti tam tikras temas. Elektroninės gairės papildo prieš tai išleistas dvi knygutes „Pažink aplinką su Gamtukais“, kurių viena dalis skirta gyvajai, kita negyvajai gamtai. Visą šią medžiagą galima rasti internete, svetainėje www.gamtukai.lt“, – pasakoja vienas iš metodinių gairių autorių G. Petkus.

Smagiomis iliustracijomis, eksperimentais, interaktyviomis nuorodomis ir įdomiais faktais papildytą elektroninį gidą gali naudoti ne tik pedagogai, bet ir būrelių vadovai, šeimos.

„Gairėmis gali naudotis ir tėvai, ir broliai, ir sesės, ir kiti vyresnieji. Kai kurios temos netgi būtų aktualios ir paprasčiau išpildomos su tėvų pagalba – pavyzdžiui, kalbant apie žvaigždžių stebėjimą, yra siūloma išeiti pasivaikščioti į gamtą vėlai vakare arba naktį. Tėvai puikiai gali įsitraukti į ugdymo procesą, tai net būtų sveikintina“, – teigia G. Petkus.

Interaktyvios gamtos pažinimo priemonės leidžia gamtos tyrinėjimą paversti smagiu užsiėmimu, kuris yra įdomus šiuolaikinei jaunajai kartai – su savimi pasiėmus išmanųjį telefoną, galima akimirksniu sužinoti, kokias gėles aptikome pievoje, kokio paukščio giesmę išgirdome ar koks vabzdys prazvimbė pro šalį; pasisemti idėjų eksperimentams ir smagiems žaidimams gamtoje, kurie lavina vaikų protą ir vaizduotę. Patyriminio ugdymo priemonės – pagalba tiek mokytojui, papildanti teorinio mokymosi programas, tiek šeimoms, kurios kartu nori leisti prasmingą ir įdomų laisvalaikį gamtoje.


Lietuvos respublikos Aplinkos ministerija 2018-2019 metais įgyvendina neformalaus gamtos pažinimo projektą „Gamtukai“. Projekto tikslas šiuolaikinėmis, moderniomis, kuo patrauklesnėmis priemonėmis skatinti jaunąją kartą pažinti gamtą, ją saugoti ir puoselėti. Mobili gamtos pažinimo studija „Gamtukai“ iki 2019 m. balandžio mėnesio aplankė daugiau kaip 160 mokyklų, kur praktinėse gamtos pažinimo pamokose sudalyvavo per 50 000 pradinių klasių moksleivių. Projekto metu sukurtą spalvingą ir įdomią mokomąją medžiagą galite išbandyti ir jūs – apsilankykite svetainėje www.gamtukai.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų