Vertėjas, verčiantis grožinės literatūros kūrinius, poeziją turi ne tik puikiai išmanyti kalbą, bet ir būti kūrybiškas, turėti rašytojo gebėjimų. Balandžio pabaigoje Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įteiktos antipremijos leidykloms už prastus vertimus bei aplaidų požiūrį į vertėjo darbą įrodo, kad ne kiekvienas, mokantis kalbų, gali vadintis vertėju.
„Neužtenka vien mokėti kalbą“, – vienu balsu tvirtina vertėjai, vertimo pramonės atstovai bei vertimo paslaugomis besinaudojantys klientai.
„Tai – specialybė, kurios reikia mokytis visą gyvenimą“, – sako KTU studijų programos „Technikos kalbos vertimas“ vadovė Ramunė Kasperavičienė. Socialinių, humanitarinių ir menų fakultete dirbanti mokslų daktarė teigia, kad technikos kalbos vertimas reikalauja atsakomybės, kruopštumo, naujausių technologijų išmanymo bei lankstumo. Kita vertus, laisvas grafikas, galimybės keliauti, darbo įvairovė ir begalė tobulėjimo būdų – tai vertėjo darbo privalumai, dėl kurių ši specialybė patraukli daugeliui.
Su vertėjų darbu susiduriame kasdien
Praėjusiaisiais metais atlikta KTU technikos kalbos vertimo studijas baigusių absolventų apklausa parodė, kad daugiau nei 80 proc. apklaustųjų dirba, ir beveik 60 proc. iš jų darbas yra susijęs su vertimu ir kalbomis. Net ir tie, kurių profesinė veikla tiesiogiai nesusijusi su vertėjavimu, teigia, jog studijų metu įgyti įgūdžiai suteikia didelių privalumų, siekiant pasirinktos karjeros.
„Vertimų verslas labai įdomus, – teigia vertimų biuro „AirV“ generalinė direktorė Vilma Burneikienė. – Vertimų biuro, kaip smulkios įmonės, kurioje dirba mėgėjai, įvaizdis, toks populiarus visuomenėje, neatitinka realybės. Mūsų partneriai – stambiausios Lietuvos įmonės; ne vieną „pastatėme nuo pamatų“ – išvertėme teisinius dokumentus, instrukcijas, specifikacijas, dalyvavome partnerių susitikimuose.“
Biuro vadovės nuomone, vertėjai, nors ir nepastebimi, dalyvauja kiekvienoje mūsų kasdienybės akimirkoje. V. Burneikienė prisimena, kaip Kauno autobusų parkui įsigijus autobusų žemomis grindimis, ji sukūrė šiandien tokį įprastą terminą „žemagrindis“.
Vertėjos profesionalės nuomone, tekstą visų pirma reikia gerai suprasti ir neapsiriboti vien savo žiniomis – nuolat ieškoti terminų, atitikmenų, svarbu gilintis į teksto prasmę ir mokytis. „Klaidos – labai brangiai kainuoja. Įsivaizduokite, kas atsitiktų, jei būtų blogai išverstos oro uosto nusileidimo takų instrukcijos pilotams“, – sako V. Burneikienė.
Geras srities specialistas – nebūtinai geras vertėjas
Vertimų biuro vadovės teigimu, nors lietuviai yra vieni iš daugiausiai užsienio kalbų mokančių tautų Europoje, gerų vertėjų nuolat trūksta. „Turime apie 15 stiprių anglų kalbos vertėjų, tik apie 5 – rusų, trūksta lenkų, o ypač – norvegų kalbos vertėjų. Iš norvegų kalbos visoje Lietuvoje gerai verčia tik trys vertėjai“, – tvirtina V. Burneikienė.
„Turime apie 15 stiprių anglų kalbos vertėjų, tik apie 5 – rusų, trūksta lenkų, o ypač – norvegų kalbos vertėjų. Iš norvegų kalbos visoje Lietuvoje gerai verčia tik trys vertėjai“, – tvirtina V. Burneikienė.
Vertimų biuro vadovė teigia, jog norintiesiems išbandyti vertėjo profesiją, vertimų biuro durys visada atviros. „Duodame bandomąjį vertimą ir jį patikriname“, – sako V. Burneikienė. Vertėjos teigimu, dažniausiai daromos pradedančiųjų vertėjų klaidos yra vertimo nenuoseklumas (skirtingose teksto dalyse vartojami terminai nesuderinti), vartojamų konstrukcijų neatitikimas teksto stilistikai. Tokios klaidos daromos ir dėl neatidumo, aplaidumo bei vertimo įgūdžių bei žinių trūkumo.
„Daug kam atrodo, jog jeigu gerai moki kalbą, tai gali ir versti“, – sako KTU studijų programos „Technikos kalbos vertimas“ vadovė R. Kasperavičienė. Mokslų daktarė, profesionali vertėja teigia, jog į klausimą, kas geresnis teksto vertėjas – ar srities profesionalas, gerai mokantis užsienio kalbą ar kalbos specialistas, turintis specifinės srities žinių, galima atsakyti, jog kalbos specialistas beveik visada bus geresnis vertėjas.
„Technikos kalbos vertimo studijų programoje labai daug dėmesio skiriame administracinio, mokslinio stiliaus pagrindų mokymui. Nereikia būti profesionalu, kad pastebėtum akis badančias kai kurių institucijų oficialiuose tinklalapiuose esančias kalbos klaidas. Akivaizdu, kad šiuos vertimus atliko ne specialistai“, – teigia R. Kasperavičienė.
Šiuolaikinio vertėjo įrankiai
Vienas iš svarbiausių skirtumų tarp grožinės ir technikos kalbos vertimo yra tai, jog technikos kalbos vertėjai gali naudoti vertimo technologijas. „Verčiant technikos kalbos ar dalykinius tekstus dažnai pasikartoja tos pačios frazės ar sakinių formuluotės. Jeigu vertėjas naudoja vertimo technologijų programą (mūsų studentai mokomi dirbti su viena iš populiariausiųjų – „Trados“), ji atpažįsta naujo teksto verstinas dalis, ir vertėjui nereikia pakartotinai dirbti to paties darbo. Šioje programoje vertėjas gali susikurti naudojamų terminų bazę ir joje saugoti visus vartotus terminus. Tokios programos vartojimas ir palengvina darbą vertėjui, ir užtikrina, jog, pavyzdžiui, visuose dokumentuose vertimo kalba ir terminai bus vartojami nuosekliai“, – apie šiuolaikinio vertėjo darbo aspektus pasakoja R. Kasperavičienė.
KTU siūlomoje „Technikos kalbos vertimo“ studijų programoje studentai supažindinami su informacinių technologijų, mechanikos inžinerijos, architektūros, statybos ir elektrotechnikos mokslo krypčių terminais ir pagrindais.
Studijų metu tobulinamos ne vienos, o kelių kalbų žinios – studentams skiriama net 30 kreditų antrai, pasirenkamai kalbai. Į programos sandarą įtrauktos 6 kalbos (rusų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų, švedų), iš kurių studentai gali rinktis ir baigę programą mokėti net 3 kalbas: pagrindinę, kurią studijuoja, vieną pasirenkamą ir kitą pasirenkamą, jei, pavyzdžiui, pirmąją pasirenkamą kalbą mokėsi ne nuo pagrindų.
Išmanyti kalbą, mokėti dirbti su naujausiomis technologijomis, mokėti bendrauti ir bendradarbiauti – tai vertėjui būtinos savybės. Tačiau į klausimą, kas yra geras vertėjas, atsakyti vienareikšmiškai sunku. „Kalbos mane visada žavėjo. Aš gyvenu kalbomis ir vertimu“, – teigia KTU dėstytoja R. Kasperavičienė, pridurdama, jog pats didžiausias šios specialybės iššūkis ir privalumas yra tai, jog kasdien susiduriama su nauja sritimi ir išmokstama naujų dalykų.
