Kaip ir anksčiau, brandos egzaminui buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio temos.
Šiemet lietuvių kalbos ir literatūros egzamine pasiūlytos tokios samprotavimo rašinio temos:
- Kur yra riba tarp pokšto ir patyčių? (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jurgis Savickis, Marius Ivaškevičius)
- Ar menas gali paveikti tikrovę? (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas)
Literatūrinio rašinio temos buvo šios:
- Švenčių reikšmė literatūroje (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Kristijonas Donelaitis, Balys Sruoga)
- Kartų santykiai literatūroje (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jonas Biliūnas, Juozas Aputis)
Temos nustebino, daugiausia rašė apie meną
Vilniaus Užupio gimnazijoje egzaminą laikiusi Karina sakė, kad streso egzamine buvo, tačiau temą pasirinkti pavyko iš karto: „Pasirinkau temą apie meną, bet tikėjausi visai kitokios temos – apie šeimą, galbūt.“
„Duotos temos nepatiko, bet pasirinkau rašyti apie meną. Žodynu teko pasinaudoti, nes tikrinausi gramatiką“, – nedaugžodžiavo abiturientė Inga.
Lietuvoje studijuoti galvojantis Matvejus pasakojo, kad tokių temų nesitikėjo. Vis dėlto abiturientas egzaminą, kaip pats mano, išlaikys.
„Išlaikysiu, bet buvo sunku. Temos tokios, kad iš pradžių nežinai, ką pasakyti. Tikėjausi temų apie gyvenimą, kas žmogų daro laimingą... O čia – menas, patyčios. Tokioms temoms trūksta kūrinių“, – dėstė jis.
Tokių rašinio temų nesitikėjo ir Gabija – moksleivei egzaminas, kaip pati pasakojo, buvo iššūkis.
„Man nepatiko nė viena tema, bet pasirinkau temą apie meną. Šis egzaminas buvo iššūkis – sėdėjau visą valandą ir nežinojau, ką rašyti, neturėjau jokių minčių“, – apie egzaminą kalbėjo Gabija.
Anastasija pritarė kitiems moksleiviams ir tikino, kad egzamine duotos temos nustebino.
„Tikėjausi ko nors, susijusio su tėvyne arba sielos dvilypumu, nes korepetitorė, pas kurią vaikščiojau, sakė, kad tokios temos bus“, – pasakojo abiturientė.
„Rašiau samprotavimo rašinį apie meną. Manau, kad man pasisekė, naudojau vieną iš rekomenduojamų autorių, o kitą rinkausi iš privalomų – poetą Henriką Radauską. Naudojausi ir kompiuteriu, kur radau citatų iš Radausko eilėraščių“, – įspūdžiais dalijosi Evelina.
Moksleivė Jelizaveta egzaminu džiaugėsi – tema apie meną abiturientei pasirodė artima: „Rėmiausi „Altorių šešėly“ ir Šatrijos Ragana. Taip pat rašiau ir apie savo šokius, savo meną, kaip aš jaučiu meną.“
Egzaminus šiemet laiko daugiau nei 28 tūkst. kandidatų
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikyti pasirinko 17 268 kandidatai, o mokyklinį – 8 511 kandidatų. Šis egzaminas yra privalomas, todėl jį laiko visi, norintys gauti brandos atestatą.
Kaip ir anksčiau, egzamino metu buvo leidžiama naudotis kompiuteryje esančiais privalomų programos autorių kūriniais.
Kiekvienas kandidatas kompiuteriu galėjo pasinaudoti vieną kartą, ne ilgiau kaip 20 minučių, arba du kartus, ne ilgiau kaip po 10 minučių. Be to, per egzaminą buvo galima naudotis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu ir dvikalbiais žodynais.
Šiemet egzaminų metu įvestos ir papildomos saugumo priemonės. Pernai egzaminai buvo laikomi 14 asmenų grupėse, o šiemet 9 asmenų
grupėse. Savivaldybių teritorijose įsteigta 18 egzaminų centrų daugiau ir 1 987 papildomos grupės, lyginant su praėjusiais metais.
Kaip ir ankstesniais metais, brandos atestatui gauti reikia išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną pasirinkto dalyko brandos egzaminą ar parengti brandos darbą.
Kandidatai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – rinkosi laisvai. Iš viso abiturientai galėjo rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus.
Iki birželio 29 d. jau vyko užsienio kalbų (anglų, rusų, prancūzų, vokiečių) kalbėjimo dalys. Pagrindinė brandos egzaminų sesija tęsis iki liepos 21 d.
Pakartotinė sesija prasidės liepos 22 d., o baigsis rugpjūčio 4 d.
Šiais metais egzaminus laikys daugiau nei 28 tūkst. kandidatų.
