Šiais metais pagal programą „Erasmus+“ iš Lietuvos į kelių savaičių ar net kelių mėnesių mokymosi projektą užsienyje išvyko beveik 15 000 asmenų. Apie 1000 iš jų priklauso vadinamajai mažiau galimybių turinčių asmenų grupei, ir tai yra 4 kartus daugiau nei 2021 metais.
„Norėčiau paminėti dvi projektų vykdytojų grupes, kurios itin prisidėjo prie pažangos „Erasmus+“ įtraukties srityje. Pirma, tai profesinių mokyklų mobilumo projektų koordinatoriai. Palyginus su kitomis švietimo organizacijomis, profesinės mokyklos visada į mobilumus įtraukdavo daugiausiai dalyvių, turinčių mažiau galimybių (pavyzdžiui, su negalia). O šiais metais jau beveik kas penktas mobilume dalyvaujantis profesinės mokyklos mokinys priklauso šiai grupei.
Antra grupė, kuri prisidėjo prie proveržio įtraukties srityje – tai aukštųjų mokyklų mobilumo projektų koordinatoriai. 2023-ieji buvo lūžio metai, nes, preliminariais duomenimis, maždaug 5 % aukštojo mokslo mobilumo dalyvių buvo studentai, kurie priskiriami šioms grupėms – turintys negalią, gyvenę institucinėje globoje arba našlaičiai, patiriantys finansinių sunkumų ir kiti. Dar niekada mobilumo programa nebuvo tokia atvira,“ – teigia Švietimo mainų paramos fondo Stebėsenos koordinatorė Laura Jurkuvėnienė.
Remiantis preliminariais Švietimo mainų paramos fondo duomenimis, 2023 m. patirties užsienyje įgyti iš Lietuvos išvyko apie 8800 studentų ir aukštojo mokslo darbuotojų, apie 3200 profesinės mokyklos mokinių ir profesinio mokymo darbuotojų, apie 2300 mokinių ir bendrojo ugdymo darbuotojų, ir apie 600 suaugusiųjų švietimo darbuotojų ir besimokančiųjų.
Semestrui į užsienį jau gali išvykti ir mokiniai
Ilgalaikio mokinių mobilumo projekte vieni pirmųjų dalyvavo mokiniai iš Šiaulių „Santakos“ ugdymo centro.
„Dalyvavimas šioje veikloje padeda mokiniams plėsti žinias apie Europos kultūrą, kalbų įvairovę, įgyti asmeniniam tobulėjimui reikalingų įgūdžių. Mokiniams tai galimybė įgyti unikalios tarptautinės mokymosi patirties, išmokti užsienio kalbų, įgyti pilietiškumo ir tarptautinio bendradarbiavimo įgūdžių, susirasti naujų draugų. Mokykloms tai taip pat neįkainojama patirtis ir būdas siekti užsibrėžtų ugdymo tikslų, stiprinti partnerystes su užsienio mokyklomis, gerinti mokyklos įvaizdį bendruomenėje, o svarbiausia – suteikti galimybę išvykti mokytis į užsienį tiems mokiniams, kurie galbūt neturi tokių galimybių,“ – pasakojo vyresnioji anglų kalbos mokytoja Anželika Grigaliūnė.
Pats didžiausias iššūkis, su kuriuo teko susidurti mokyklai, – surasti priimančiuosius partnerius, kurie būtų pasiruošę ir pajėgūs parengti kokybišką mokymosi programą, suteikti tinkamą paramą ir palaikymą dalyviams per jų visą mokymosi laikotarpį užsienyje bei kurių įstaiga būtų pritaikyta neįgaliųjų poreikiams.
Kaip priimančioji organizacija pasirinktas „Guglielmo Marconi“ licėjus Peskaros mieste, Italijoje, nes atitiko mokinių asmeninius poreikius – mokyklos aplinka pritaikyta neįgaliesiems, mokytojai turi reikiamos patirties, apartamentai netoli mokyklos, tinkami dalyviams su fizine negalia.
Svarbu stiprinti mokyklų bendradarbiavimą
Neseniai atsiradusį ilgalaikį mokinių mobilumą kuruojanti Švietimo mainų paramos fondo Mobilumo projektų skyriaus vadovė Donata Kavoliūnienė teigia, kad ši galimybė tampa vis populiaresnė:
„Kalbantis su mokyklų atstovais ir mokiniais pastebime didelį jų susidomėjimą šia „Erasmus+“ veikla, kuri skiria lėšų mokinio kelionei ir gyvenimui užsienio šalyje. Svarbu, kad visos kelionės ir buvimo užsienyje sąlygos būtų kruopščiai suderintos ir mokinys galėtų kuo greičiau įsilieti į priimančiosios mokyklos kasdienybę.“
Programą „Erasmus+“ administruojančios įstaigos atstovė teigia vertinanti ir tai, kad mokyklos itin atsakingai žiūri į šią veiklą ir ji gali kelti tam tikrų iššūkių.
Ilgalaikiam mokinių mobilumui svarbu turėti patikimus partnerius užsienyje, į kurių mokyklą būtų galima drąsiai išsiųsti mokinius. „Šiai veiklai organizuoti reikia didelio mokyklos pasiryžimo, entuziazmo ir darbo, tačiau tikime, kad rezultatai pačiam mokiniui taip pat yra neįkainojami. Tuo labiau, kad vienas iš programos tikslų – stiprinti dalyvaujančių mokyklų bendradarbiavimą“, – pasakoja D.Kavoliūnienė.
Siekdamas padėti mokykloms kiek įmanoma geriau pasirengti veiklai, Švietimo mainų paramos fondas taip pat pasitelkia įvairias priemones:
„Rengiame mokyklų apklausą, kuri padėtų išsiaiškinti, kokios dar pagalbos reikėtų mokykloms, kokios informacijos trūksta, kad ši mobilumo veikla taptų populiaresnė. Stengiamės, kad patyrusios mokyklos dalintųsi savo patirtimi ir paskatintų daugiau mokyklų pradėti organizuoti ilgalaikį mokinių mobilumą. Šiuo metu mokyklos į pagalbą gali pasitelkti Europos Komisijos parengtą išsamų vadovą, kaip organizuoti mokinių mobilumą su programa „Erasmus+“. Jis išverstas ir į lietuvių kalbą“, – pasakoja D.Kavoliūnienė.
Į ilgalaikį mobilumą mokiniai gali išvykti mažiausiai vienam mėnesiui, o ilgiausiai – net metams.
„Dalyvių amžius nėra ribojimas, bet tikėtina, kad ši programa labiau tinka vyresniems. Mokykla priima sprendimą, ką iš mokinių siųsti, vienas iš svarbiausių kriterijų yra savarankiškumas, taip pat užsienio kalbos mokėjimas. Kiekvienam mokiniui turi būti parengta individuali mokymosi programa, suderinta su priimančia organizacija“, – teigia D.Kavoliūnienė.
Prireikus kartu gali dalyvauti ir lydintys asmenys, kurie gali pasilikti visą programos laiką.
Įgijo naujos patirties, žinių, tapo drąsesni
Ilgalaikio mokinių mobilumo dalyviai iš Šiaulių labai džiaugėsi jiems suteikta galimybe. Mokydamiesi užsienyje jie pradėjo laisviau kalbėti užsienio kalbomis, įgijo naudingų praktinių įgūdžių, tapo labiau pasitikintys savimi ir drąsesni.
„Didelį įspūdį paliko naujų dalykų, kurių nėra mūsų centre, mokymasis – filosofijos, italų, ispanų kalbų pamokos, kūno kultūros užsiėmimai kartais vykdavo paplūdimyje prie jūros. Dalyviai susipažino su Italijos kultūra, istorija ir tradicijomis, žavėjo kitoks bendraamžių požiūris į gyvenimą, lėtas dienos ritmas be įtampos ir streso“, – pasakoja mokytoja.
Svarbu ir tai, kad ši programa leidžia pagelbėti tiems dalyviams, kurie susiduria su finansiniais, sveikatos ar kitokiais sunkumais, dėl kurių jiems būtų sunku išvykti: pavyzdžiui, nupirkti daiktų, kurių prireikia kelionės metu, jei dalyvis jų neišgali nusipirkti savo lėšomis.
„Vienam dalyviui nupirkome elektrinį, šiuolaikišką, judėjimą palengvinantį ir daugiau savarankiškumo suteikiantį neįgaliojo vežimėlį“, – džiaugiasi mokytoja.
Pozityviai ilgalaikio mobilumo programą įvertino ir dalyvių tėvai, kurie sakė, kad tai atvėrė naujas galimybes ir pažintis, išmokė jų vaikus nebijoti pokyčių: „Ateityje išvykti į užsienį, mokytis, siekti karjeros nebus tik svajonė. Tai pamokanti, įkvepianti patirtis, kuri paliks neišdildomą įspūdį mūsų širdyse.“
Įtraukties mobilumo programa: traukinių bilietai nemokami, o patirtys neįkainojamos
Irina Vaškelaitienė, Jaunimo reikalų agentūros vyriausioji specialistė, „Erasmus+“ programos „DiscoverEU“ koordinatorė, kuruoja mobilumo programą 18 metų jaunuoliams, kuri suteikia galimybę mėnesį laiko nemokamai keliauti traukiniais po Europos Sąjungos šalis ir šalis partneres: Lichtenšteiną, Norvegiją, Turkiją, Islandiją, Šiaurės Makedoniją, Serbiją.
Pasak koordinatorės, 200 jaunuolių Lietuvoje turi galimybę laimėti „DiscoverEU“ kelialapį ir leistis į gyvenimo nuotykį po Europą. „Šia iniciatyva siekiama supažindinti jaunus žmones su Europos teikiamomis galimybėmis ir suteikti erdvę skirtingų kultūrų dialogams megzti. Siekiant įtraukti mažiau patyrusius ar savarankiškai keliauti negalinčius jaunuolius, „DiscoverEU“ iniciatyvą papildė įtraukties veiksmas.“
Šiems jaunuoliams visapusišką pagalbą suteikia su jaunimu dirbančios organizacijos, kurios du kartus per metus Jaunimo reikalų agentūrai gali teikti „DiscoverEU“ įtraukties projektų finansavimo paraiškas ir tokiu būdu parodyti negalią turinčiam ar niekada nekeliavusiam jaunuoliui galimybę praplėsti horizontą, žadinti smalsumą ir semtis įkvėpimo susipažįstant su Europos šalių įvairove ir skirtingų miestų žmonėmis.
Padengiamos visos kelionės išlaidos
Visi mobilumo programos „DiscoverEU“ dalyviai gauna dienpinigius maistui ir nakvynei. Jei jaunuolis patiria finansinę atskirtį, gali būti finansuojami tokie kelionei reikalingi daiktai kaip lagaminas, batai, telefonai ir kt.
Su jaunuoliu gali keliauti du lydintys asmenys (gali važiuoti ir tėvai), gali būti finansuojamas ir specialusis transportas. Jeigu jaunuoliams su individualiais poreikiais sudėtinga iš Vilniaus traukiniais pasiekti, pavyzdžiui, Italiją, galima paraiškoje numatyti finansavimą lėktuvo bilietui iki tam tikro taško.
Įtraukties mobilumo projekto trukmė – 2 metai, jame gali dalyvauti jaunuoliai, kuriems projekto pradžioje sukako 18 m. ir keliauti iki 20 m. Viena organizacija gali organizuoti keliones kelis kartus.
„Tai nauja programa, visiems kyla daug klausimų ir iššūkių, tačiau išdrįsę ir pasinaudoję šia galimybe vienareikšmiškai džiaugiasi. Jaunuoliai grįžta labiau subrendę, savarankiškesni, drąsesni ir atviri kitoms galimybėms. Stengiamės pritraukti ir organizacijas, dirbančias su mažiau galimybių turinčiais jaunuoliais, organizuojame mokymus su mini kelionės atributais, kad jaunuoliai pajustų kelionės dvasią ir malonumą. Svarbiausia, kad, kelionės tema, noras pažinti turi kilti iš pačių jaunuolių. Tai gali būti muzikos kelias, ekologijos temos ir kt.“, – pasakoja I.Vaškelaitienė.
Išdrįsę ir pasinaudoję šia galimybe vienareikšmiškai džiaugiasi.
2024 m. vasario 20 d. – paskutinė paraiškų teikimo diena „DiscoverEU“ veikloms. Jei nebus panaudotos visos lėšos, tais pačiais metais bus skelbiamas papildomas kvietimas teikti paraiškas. Visą informaciją galima rasti discovereu.lt. „Jei planuojate dalyvauti, pradėkite domėtis jau dabar“, – pataria I.Vaškelaitienė.
Jaunuoliai iš Merkinės įgyvendino projektą „Muzikinis kelias per Europą“
Penkių jaunuolių grupė iš Merkinės pasinaudojo įtraukties mobilumo programa ir įgyvendino projektą „Muzikinis kelias per Europą“, o jiems padėjo Varėnos kultūros centro tarptautinių projektų vadovė ir JRA mokymo vadovų tinklo narė, tarptautinio jaunuolių savanoriavimo ir mokymų ekspertė bei konsultantė Aistė Šlajūtė.
„Mobilumo programoje gali dalyvauti ne tik mokyklos, bet ir nevyriausybinės organizacijos, kurios dalyvius palydi per visus paraiškos teikimo etapus“, – sako A.Šlajūtė.
Šie jaunuoliai pateko į geografinę atskirtį patiriančią grupę, nes gyvena mažame Merkinės miestelyje. 16-os dienų kelionei pasirinktas maršrutas: Varšuva, Berlynas, Briuselis, Amsterdamas, Frankfurtas, Praha.
Pagal kelionės temą dalyviai ieškojo vietų, susijusių su muzika, tokių kaip muziejai, muzikos įrašų parduotuvėlės, karaokė klubai. Įdomu buvo pamatyti valstybines institucijas Briuselyje, kur priimami ir Lietuvai svarbūs sprendimai.
Pasak A.Šlajūtės, jauniems žmonėms tai buvo unikali galimybė pamatyti Europą, kultūrinę įvairovę, pažinti save per kitas kultūras, aiškiau suvokti savo lietuviškąjį identitetą. Projekto dalyviai įgijo naujų kompetencijų – išmoko daugiakalbiškumo, ugdė asmeninius ir socialinius įgūdžius, praplėtė akiratį.
A.Šlajūtės teigimu, iš kelionės grįžus projekto dalyviams, Merkinėje išaugo susidomėjimas ne tik šia mobilumo programa, bet ir kitomis tarptautinėmis programomis.
Daugiau informacijos apie programą „Erasmus+“ rasite interneto svetainėje www.erasmus-plius.lt. Programą Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir Jaunimo reikalų agentūra.
