Turbūt nė nereikia sakyti, jog paskutinę naktį miegoti ėjau tik dėl formalumo/ įpročio. O visa ši istorija turėtų būti pavadinta „Keturi su puse mėnesių ERASMUS šalyje, kurios pavadinimą žmonės painioja su Australijos žemynu“.
Pirmosios dienos naujame pasaulyje
Vasario 11-oji, 10 val. ryto (pagal austrus – devynios) ir aš jau žengiu germanų žeme. Oro uoste mane pasitinka maloniai besišypsantis vaikinukas, kuris beveik pusei metų taps mano kelrode žvaigžde, o tiksliau, mentoriumi. Pirma sutikta būsima kolegė – ekonomistė suomė. Oras Eisenstadte, nuo sostinės Vienos nutolusiame per maždaug 50 kilometrų, akivaizdžiai geresnis, saulėta ir nė kvapo sniego. Tik smarkus vėjas visą reikalą gadina. Ir velniop aš tempiausi žieminius batus?
Visa ši istorija turėtų būti pavadinta „Keturi su puse mėnesių ERASMUS šalyje, kurios pavadinimą žmonės painioja su Australijos žemynu“.
Mudvi su suome tikriausiai buvome pirmos iš erasmusų grupės, pamačiusios savo universitetą ir bendrabutį. Na, nėra kuo skųstis, tikrai nėra: taikomųjų mokslų universitetas pastatytas vos prieš kelis metus, o „barakas“ labiau priminė kokių 2–3 žvaigždučių viešbutį. Apskritai, dėl savo kambario džiūgavau visą studijų užsienyje laikotarpį. Trečias aukštas (pagal austrus – antras, jie mat priskaičiuoja erdgeschoss) kaip ant delno rodo visą miestą, užuolaidos, baldai ir spintelės mano mėgstamiausios žalios spalvos, o vaizdas pro langą pakerėjo iš pirmo žvilgsnio. Polimerų fabrikas. Na gerai, juokauju – už kiaurą parą veikiančios gamyklos vos per kelis kilometrus nuo manęs tikrų tikriausi kalnai!
Tiesa, vėliau paaiškėjo, jog austrai jų kalnais nelaiko ir meiliai vadina priekalnėmis. Na, bet man, gryno kraujo lietuvaitei iš lygumų krašto, 500 metrų aukščio kalvos prilygo kalnams. Šį teiginį dar ne kartą kartodavau argumentuodama savo atvykimą čionai (neblogas argumentas, kai vyksti į mažiausiai kalvotą šalies pusę). Todėl visi jį sutikdavo su šypsenom, po kurio laiko ir aš. Vienas mano draugas austras prisiminęs iki šiol garsiai iš to juokiasi.
Taigi netrukus ir vietiniai studentai grįžo po žiemos atostogų, o jų gretas papildė kiti mano būsimi kolegos iš Lenkijos, Suomijos, Čekijos, Vengrijos, Kroatijos, Bulgarijos. Statistikos žiupsnis: 40 užsieniečių studentų, kas lygu didžiausiai tarptautinei Eisenstadto aukštosios mokyklos grupei; 3 lenkai, 2 suomės, 9 čekės, 9 vengrai, 1 bulgarė, 14 kroatų, na ir mes, 3 lietuvaičiai. Merginų skaičius gerokai viršija vaikinų (ir tai jau tampa kone taisykle visur, kur atsiduriu).
Pirma savaitė buvo gan dėkinga, nereikėjo anksti keltis, paskaitų dar nebuvo, oras greičiau panešėjo į pavasarį, o aš jau ilgesingai ėmiau laukti savo kambariokės, savaitę vėluojančios atvykti. Po pirmos savaitės treniruočių su vokiečių kalba, duodamas testas – valstybinio kalbos egzamino lygio. Reikėtų pridurti, jog mano kalbos žinios buvo tik mokyklinio lygio (7 mokymosi metai gali nieko nereikšti, kai ateina metas rimtai pakalbėti). Nepaisant to, jei tai gąsdino mane, visai negąsdino kai kurių kroatų, išvis nemokančių nė žodžio vokiškai. Mano draugė suomė buvo savo universiteto „netyčia“ suklaidinta, kad visi dalykai bus tik anglų kalba (deja, nebuvo).
FH Burgenlandas: studijos Europos širdyje
Čia kiek sustosiu. Burgenlando taikomųjų mokslų aukštoji mokykla Eisenstadte įdomi tuo, kad joje (pabrėžiu – neoficialiai) galima studijuoti dviem kalbomis – anglų bei vokiečių. Tai kiek palengvina adaptavimosi procesą, ypač, jei pirmoji užsienio kalba vis dėlto ne germanų. Tačiau būtent todėl kai kurie studentai skundėsi negalėję geriau įsisavinti vokiečių kalbos. Tam didelės įtakos turėjo nemažas kroatų būrys, tarp kurių buvo nelabai mokančių arba išvis nemokančių vokiškai. Tačiau dar spėjau išgirsti, jog šiemet Kroatijos studentams skirtos 7 vietos šiame universitete: apribojimas įvestas, matyt, todėl, jog užsienio studentų grupės paprastai būna nedidelės, tad savo ruožtu didesnės tautų grupelės anaiptol neskatina progreso.
Viską nusveria Alpės. Pasivažinėjimas 2 500 metrų aukštyje nutiestu keliu, stovėjimas ant kalno krašto, kai tau į nugarą alsuoja debesys, buvo labiausiai įsimenantis įvykis per visą mano studijų laikotarpį, praleistą šioje šalyje.
Reikėtų žinoti, kad į šį universitetą VU Komfako studentus siunčia studijuoti informacijos vadybą, bet didžioji dauguma užsienio studentų vyksta gilinti ekonomikos studijų. Mano atveju, iš 40 studentų buvome dvi informacijos vadybininkės.
Paskaitų tvarka gali kiek trikdyti, ypač kai gauni apie 10 tvarkaraščių (kiekvienam dalykui atskirus). Mat šioje aukštojoje studijuojamų dalykų per semestrą skaičius dažnai viršija dešimt, tačiau mokaisi ne visus iš karto, o po kelis. Nurodytas paskaitų laikas labiau oficialus, dėstytojai dažnai linkę daryti pertraukėles ir trumpinti, jei greičiau pateikia visą medžiagą. Jei jau kalba pakrypo apie tai, derėtų pridurti, jog dėstytojai dėstomą studijų medžiagą atsiųsdavo arba iškart išdalindavo.
Po paskaitų arba tai, kas įdomiausia
Turbūt nereikia nė sakyti, jog Austrija apsuka galvą ne vienam turistui. Pasakiško grožio gamta, miestai, įsikūrę tarp kalnų ir ežerų, sostinė Viena su nepakartojama architektūra ir kitomis įdomybėmis. Bet viską nusveria Alpės. Pasivažinėjimas 2 500 metrų aukštyje nutiestu keliu, stovėjimas ant kalno krašto, kai tau į nugarą alsuoja debesys, buvo labiausiai įsimenantis įvykis per visą mano studijų laikotarpį, praleistą šioje šalyje. Taigi, jei studijas įvertinčiau kaip gan vidutiniškas, visa kita jas atpirko su kaupu.
Apskritai kelionės yra neatsiejama studijų mainų programos dalis. Būtų kone nuodėmė gyvenant Europos centre neaplankyti greta esančios Vengrijos, Čekijos ar Kroatijos. Paradoksas, bet atrankos metu to sakyti nevalia. Ir pati FH Burgenlando mokykla padovanojo mums tris ekskursijas: Viena, Mocarto gimtasis miestas Zalcburgas ir pasivažinėjimas specialiais dviračiais (vadinamaisiais draisine arba handcar/ trolley) Burgenlando apylinkėse.
Kitas malonumas – bendravimo patirtis su kitų kultūrų žmonėmis. Progą sužinoti keisčiausius dalykus apie nepažintą šalį turėtumėte išnaudoti iki maksimumo. Kiek laiko praleista kartu su kroatėmis gaminant pietus, geriant popiečio kavą, apsipirkinėjant ar tiesiog klausantis muzikos ir diskutuojant apie šalių skirtumus. Vakarėliai taip pat dažna laisvo laiko leidimo forma, juo labiau, kai studijų našta ERASMUS studentui nėra tokia didelė. „Kiekvieną dieną čia vyksta vakarėliai, tereikia susirasti“, – sakydavo mūsų bendrabutyje gyvenantys austrai. Žodžiu, viskas priklauso nuo to, kokiu tikslu važiuojate. Tik merginos, nesitikėkite, jog jums bus įpilta: tarp austrų įprasta, jog kiekvienas įsipila sau.
Tai, kas tikrai pribloškė Austrijoje – vis dar egzistuojantis leidimas rūkyti kavinėse ir kitose viešose vietose. Taip pat faktas, jog į parduotuves šunys eina kartu su savo šeimininkais. Kas dar galėtų nustebinti santūrų lietuvį? Kiek perdėtas austrų mandagumas: su tavimi pasisveikins kiekvieną kartą virtuvėje ar koridoriuje, o mažesniame miestelyje ir gatvėje gali būti pamalonintas netikėtu „Hallo“. Dar sakoma, kad austrai labai punktualūs, tačiau mano patirtis galėtų šį faktą nesunkiai paneigti. Be to, jei teks gyventi šioje šalyje, teks rūšiuoti visas atliekas – austrams aplinkosauga yra vienas aktualiausių politinių klausimų.
Reziumė
Austrijoje būtina: paragauti populiariojo Sahnetorte, Mocarto saldainių, parsivežti vietinio be galo skanaus ir kokybiško vyno, nuvažiuoti prie Neusiedler See, paklausyti klasikinės muzikos koncerto (Mocartas, Haidnas, Šubertas, Bethovenas ar Štrausas ne šiaip sau žinomi), aplankyti didžiausius austrų miestus Vieną, Gracą, Zalcburgą, Lincą bei Vengriją, iki kurios vos 20 km, ir nuvykti į kalnus. Jei gyvensite rytinėje šalies dalyje, išbandykite pigių skrydžių oro linijas „Ryanair“: nuo Eisenstadto ar Vienos iki Bratislavos oro uosto tik apie 80 km, o susisiekimas patogus ir greitas.
Mėnesinės išlaidos studentui Eisenstadte (ERASMUS stipendija 450 eurų):
* Maistas: apie 70–100 eurų;
* Kambario nuoma bendrabutyje: 200 eurų (dvivietis), 290 eurų (vienvietis);
* Kitos išlaidos: apie 100 eurų.
Trumpai drūtai – važiuokit, jei tik leidžia įsitikinimai, studijos, antra pusė ir kišenė. Negirdėjau besigailinčių, o ir pati mielai pakartočiau.
Naudingi patarimai
* Atgaivinkite kalbos, kuria ketinate studijuoti toje šalyje, žinias. Aš rimtai. Prieš išvykdami įsigykite studijuojamos kalbos kišeninį žodynėlį – pravers visu šimtu procentų.
* Pasiruoškite trumpą kalbą apie tai, kur yra Lietuva, kokia ji ir kodėl mes kalbame kažkokia mistiška kalba, kurios niekas negali suprasti. Rekomenduotina išmokti mintinai, nes teks kartoti daug kartų.
* Nesitempkite viso gyvenimo mantos. Garantuoju, naujose parduotuvėse nesusilaikysite neapsipirkę, o grįžtant teks tempti dvigubai daugiau. Juoba, kad Vakaruose kokybės ir kainos santykis žymiai geresnis.
* Pasiruoškite, tiksliau, paruoškite kompiuterį informacijos (ypač nuotraukų) pertekliui.
* Neizoliuokite savęs leisdami laiką tik su savais tautiečiais: nepatobulinsite kalbos žinių, neišmoksite adaptuotis naujoje aplinkoje ir prarasite progą pasiklausyti „pasakojimų be tabu“ apie vieną ar kitą šalį.
* Jei nesate dideli TV fanai (o užsienio šalyje greičiausiai taip ir bus), pasiruoškite sąrašą filmų nuobodiems vakarams.
