Mano, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos ir vadybos fakulteto viešojo administravimo studijų programos III kurso studentės, rimti svarstymai apie dalyvavimą atrankoje ERASMUS studijoms tapo realūs po informacinio seminaro, kurį organizavo MRU Tarptautinių ryšių ir studijų direkcija. Informacinės ERASMUS dienos metu buvome supažindinti su konkurso terminais, sąlygomis, paraiškos pildymo internete procedūra, konkursinio balo sudėtimi, studijų vietos ir studijų dalykų pasirinkimu, ir t.t. Akivaizdu, kad biurokratija neišvengiama, tačiau vadovaujantis seminare gauta informarcija ir informacija, kuri yra siunčiančiojo ir priimančiojo universitetų internetiniuose puslapiuose, dokumentų tvarkymas tampa nesudėtingas. Buvusių ERASMUS studentų įspūdžiai iš studijų taipogi drąsino neatsisakyti minties išvykti Erasmus studijoms.
Taigi, įvertinusi ERASMUS programą kaip galimybę gauti akademinės ir kultūrinės patirties kitokioje, tarptautinėje aplinkoje, užpildžiau paraišką ir laukiau konkurso rezultatų. Sužinojus, jog išvykstu į Čekijos mieste Brno esantį Masaryko universitetą (šį universitetą rašiau pirmuoju prioritetu; pildant paraišką reikia nurodyti dvi studijų vietas pagal prioritetą), užplūdo džiugesio ir baimės jausmai. Viena vertus, džiaugiausi artėjančiais naujais įšūkiais, juolab, kad tai mano pirmoji išvyka iš Lietuvos, o daugelis jau po pusę pasaulio apkeliavę, kita vertus, baiminausi dėl anglų kalbos ir kaip seksis adaptuotis nepažįstamoje šalyje. Tačiau prisimindama, jog galimybės (o ERASMUS man ir buvo galimybė) renkasi tik pasirengusius protus, supratau, jog viskas bus gerai. O taip ir buvo. Dabar, praėjus beveik dviem mėnesiams po grįžimo iš ERASMUS studijų, ilgiuosi ten praleisto laiko ir noriu pasidalinti patirtais įspūdžiais su Jumis. Tegul tai būna mano paskatinimas Jums tapti ERASMUS studentais ir patirti lygiai tiek pat, kiek aš, o gal net ir daugiau.
Orientacinė savaitė
Nors pavasario semestras Masaryko universitete prasidėjo vasario 22 d., išvykti turėjome anksčiau, nes buvo organizuojama orientacinė savaitė. Tiesa, ji nebuvo privaloma, kadangi mokama. Dėl praktiškumo nutarėme keliauti į Čekiją automobiliu. Atstumas – 1000 km. Šaltą šeštadienio rytą mes, trys lietuviai, patraukėme iš Lietuvos į Lenkijos pusę. Autobusu tokia kelionė būtų trukusi apie 17 val. Naktį praleidome Lenkijos mieste Čestochovoje. Kitą rytą pajudėjome galutinio tikslo link.
Kelionės sklandumą užtikrino navigacija, tad važiuodami smagiai kartojomės anglų kalbą. Atvykę į Brno ir suradę Ekonomikos ir vadybos fakultetą netrukus žvalgėmės, kur yra studentų namai, kadangi žinojome, jog jie yra prie minėto fakulteto. Užkalbinome pro šalį einančią merginą. Pastaroji ir buvo vieno iš mūsų mentorė (t.y. ERASMUS studento kuratorė). Ji mus nuvedė į studentų bendrabutį, kuriame užpildėme savo apgyvendinimo sutartis, gavome patalynę ir kambario raktus.
Labai rūpėjo pamatyti, kaip atrodo kambarys ir kas yra kambariokė(–as). Iš tikrųjų, kambariai erdvūs, kai kuriuose balkonas, kiekviename tualetas, dušas, maža virtuvė, didžiulė spinta, dvi didelės lovos, pakabinamos spintelės, rašomieji stalai, stalinės lempos, kilimas, kiekviename kambaryje identiškas paveikslas. Kambariokė manęs nepasitiko. Užuominas apie ją teikė tik minimalus paliktų daiktų kiekis. Mąsčiau, kad tai galėtų būti ERASMUS studentė iš praėjusio semestro arba čekė. Tik po savaitės susipažinau su savo kambarioke čeke, studijuojančią doktorantūrą. Atvykimo diena nesibaigė vien atsikraustymu į kambarį. Visi skubėjo į organizuojamus pietus su savo mentoriais. Vėliau Brno miesto žaidimas, kuriame studentai susiskirstę į komandas ieškojo pažymėtų vietų mieste ir atlikinėjo kitas užduotis. Kadangi studentų atvykimo diena sutapo su Šv. Valentino diena, studentų namų pusrūsio aukšte buvo suorganizuotas Šviesaforo šviesų vakarėlis. Čia ir prasidėjo pirmosios pažintys ir pašnekesiai.
Kitos dienos rytą universitete vyko čekų kalbos lygio nustatymo testas. Pagal šį testą studentai buvo suskirstyti į grupes ir dalyvavo keturių dienų intensyviuosiuose čekų kalbos kursuose, kurie įėjo į orientacinės savaitės programą. Norintieji galėjo tęsti čekų kalbos kursus (mokamus) ir visą studijų laikotarpį. Po testo klausėmės Tarptautinio studentų klubo prisistatymo, galėjome už atitinkamą mokestį (65–70 Lt) į jį užsiregistruoti. Tai garantavo teisę dalyvauti visuose studijų laikotarpio metu organizuojamuose renginiuose, gauti kitas nuolaidas. Su mentorių pagalba įsigijome tris mėnesius galiojančius viešojo transoporto nuolatinius bilietus (kaina apie 80 Lt), tinkančius keliauti autobusu, troleibusu, tramvajumi, naktiniu autobusu.
Atkreipiau dėmesį į tai, kad yra studijų dalykų, kuriuos kiekvieną paskaitą dėsto vis kitas dėstytojas. Pirmiausiai pagalvojau, jog tai neužtikrina vertinimo objektyvumo, tačiau vėliau supratau, jog tokia dėstymo maniera taikoma todėl, kad dalykas labai platus.
Kitą orientacinės savaitės dieną buvome supažindinti su Čekijos universitetų sistema, gidė supažindino su miestu, buvome pakviesti į Tarptautinių studijų centro organizuojamą sutikimo vakarą, prasidėjo intensyvieji čekų kalbos kursai. Čekiško filmo žiūrėjimas, paskaitos apie čekų kultūrą ir visuomenę, kelionė į Macocha stalagmitų ir stalagtitų urvus bei Černá Hora alaus daryklą, koncertas Reduta teatre – tai nepamirštamos pramogos, kurias mums pasiūlė pirmoji orientacinė savaitė.
Studijos
Masaryk universitete buvau nominuota į Socialinių mokslų fakultetą, tačiau tai nereiškia, jog dalykus studijoms galėjau rinktis tik iš šio fakulteto. Universiteto sistema labai lanksti. Taigi, mano dalykai buvo ir iš Socialinių mokslų fakulteto, ir iš Ekonomikos ir administravimo fakulteto, ir iš Europos Sąjungos studijų centro. Dalis mano pasirinktų dalykų buvo vadinamieji intensyvūs kursai, kai paskaitos vyksta keturis kartus per visą studijų laikotarpį, tačiau trunka 4–5 valandas.
Universitetas turi puikiai funkcionuojančią informacinę sistemą, todėl paskaitų tvarkaraščius, įvertinimus, gautus per paskaitas ir jų komentarus, paskaitų medžiagą ir paskaitų užduotis galima rasti tiesiog prisijungus prie sistemos. Eidamas į paskaitas visada žinai, iš kokios literatūros bus dėstoma, kokius klausimus dėstytojas užduos.
Atkreipiau dėmesį į tai, kad yra studijų dalykų, kuriuos kiekvieną paskaitą dėsto vis kitas dėstytojas. Pirmiausiai pagalvojau, jog tai neužtikrina vertinimo objektyvumo, tačiau vėliau supratau, jog tokia dėstymo maniera taikoma todėl, kad dalykas labai platus. Pavyzdžiui, dalyką „Viešojo sektoriaus transformacija Čekijos Respublikoje“ dėstyti vienam dėstytojui reikėtų labai daug kompetencijos. Bet užtad kaip įdomu laukti kiekvienos paskaitos ir matyti, kaip kiekvienas dėstytojas vis kitaip, vis kitokiomis priemonėmis bando išaiškinti teoriją.
Pasirinkau studijuoti 5 dalykus, tačiau ne visų dalykų atsiskaitymo forma buvo egzaminas. Vienam dalykui turėjau parašyti esė pasirinkta tema. Atrodė nelengva, nes dėstytojas iš Didžiosios Britanijos – tikras savo srities specialistas. Kitam dalykui kiekvienas studentas ruošė pristatymą pasirinkta tema ir jį tiesiog nusiuntė dėstytojui bei turėjo perskaityti knygą ir ja remdamasis parašyti kritišką pagrindinių knygos minčių interpretaciją. Trečio dalyko įvertinimas susidėjo iš pristatymo parengimo ir jo pristatymo auditorijoje, galutinio rašto darbo bei egzamino raštu (testas + esė rašymas auditorijoje pagal egzamino metu pasirinktą temą). Ketvirto dalyko įvertinimą gavau išlaikiusi atvirų ir uždarų klausimų testą. Įdomiausia vertinimo metodika, žinoma, pasirodė to dalyko (Konfliktų valdymas), kuriam egzamino laikyti nereikėjo. Keturis kartus dalyvavome 4 val. trukmės paskaitose. Paskaitos pobūdis – tai savotiška Jungtinių tautų Saugumo tarybos simuliacija. Kiekvienam studentui paskiriama šalis–narė, supažindinama su konfliktine situacija. Studentas paruošia 5 lapų apimties poziciją, kurią ir dėsto dalyvaudamas imituojamame posėdyje. Tokiu būdu diskutuojama su kitais studentais ir siekiama priimti rezoliuciją, kuri turi būti sukuriama paskaitos metu. Kiekviena tokia paskaita įvertinama ir studentas gauna galutinį įvertinimą nelaikydamas egzamino.
Galėčiau patvirtinti, jog netiesa, jog ERASMUS studijose mokytis nereikia. Norėdamas gauti gerus įvertinimus, privalėsi ir paskaitas lankyti (nors ir ne visos jos privalomos), ir namų darbus paruošti, ir egzaminams pasiruošti. Bet nėra taip blogai, kaip dažnai būna Lietuvoje.
Laisvalaikis
ERASMUS studijos praturtino mano asmenybę ne tik akademiniu atžvilgiu, bet ir kultūriniu plačiaja prame. Iš vienos pusės, tai MasarykO universiteto Tarptautinio studentų klubo nuopelnas, kuris mūsų, ERASMUS studentų gyvenimą, padarė intensyvų. Visos savaitės iki pat egzaminų sesijos buvo praleistos užsiimant vienokia ar kitokia veikla. Kiekvieną pirmadienį eidavome žiūrėti čekiškų filmų. Stalo žaidimų megėjai antradienio vakarus leisdavo žaisdami. Trečiadienių laukdavome dėl šalių prisistatymų. Taip susipažindindavome su įvairių pasaulio kraštų lankytinomis vietomis, įžymiais žmonėmis, virtuve, kultūra, muzika ir t.t. Po pristatymų skubėdavome ruoštis teminiams vakarams klube. Šiokiadieniais ir savaitgaliais būdavome kviečiami į sporto užsiėmimus. Tas pats Tarptautinis studentų klubas organizavo savaitgalines ekskursijas į Budapeštą, Krokuvą, Slovakijos kalnus, Rytų Bohemiją. Būtina pažymėti, jog 2010 m. balandžio mėn. Stambule Masaryko universiteto Tarptautinis studentų klubas buvo pripažintas geriausia ERASMUS Student Network (ESN) sekcija.
Iš kitos pusės, tik nuo mūsų pačių norų ir fantazijos priklausė, kaip norime leisti savo laisvą laiką. Išvažiavau iš Lietuvos tikėdamasi pakeliauti po Europą ir mano svajonė išsipildė. Drauge su kitais lietuviais ir studentais iš kitų šalių aplankėme žinomiausias vietas Čekijoje, buvome Slovakijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Italijoje. Beje, todėl, kad Čekija geografiškai puikiai išsidėsčiusi norint keliauti, neatsitiktinai pasirinkau studijas joje.
Miestas Brno – antras pagal dydį po Prahos Čekijoje, tad įvairaus pobūdžio vietų, tinkančių laisvalaikiui, gausu ir jame.
Pabaigai
Džiaugiuosi pasinaudojusi galimybe studijuoti pagal ERASMUS programą, kuri pateisino visus mano lūkesčius: įgijau studijų užsienyje patirties, pagilinau anglų kalbos žinias, susipažinau su kitų šalių kultūra, susiradau draugų iš įvairiausių pasaulio kampelių, pakeliavau po Europą, įgijau savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi. Kaip ERASMUS studentė iš Lietuvos, manau, tinkamai atlikau Lietuvos ambasadorės vaidmenį.
Siunčiu šilčiausius linkėjimus 2010 metų pavasario semestrą Masaryko universitete kartu studijavusiems lietuviams: Gytautei, Gedui, Giedrei, Viktorijai, Skaistei (MRU), Birutei, Jolantai, Živilei, Urtei (KTU) ir Justui (KMU).
