Aktyvi pilietinė pozicija ypač šiandien – labai svarbi
Visus 26-erius metus Lietuvoje „Erasmus+“ veikė pirmiausia vadovaudamasi pamatinėmis Europos Sąjungos vertybėmis. Vienas esminių programos siekių – didinti piliečių aktyvumą, įsitraukiant į įvairių sričių visuomeninius procesus, iniciatyvas, ugdyti susidomėjimą ir supratimą, kuo svarbus kiekvieno dalyvavimas, prisidėjimas, nuomonė ir balsas – ar tai būtų senjoras, ar vaikas darželyje.
Švietimo mainų paramos fondo projektų vadovė Rasa Jančiauskaitė pabrėžė, kad prie šių vertybių, kurias puoselėja Europos Sąjunga, taip pat labai svarbi ir pagarba, kuri neatsiejama nuo aktyvaus dalyvavimo prioriteto.
„Pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir žmogaus teisės, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, yra vertybės, užfiksuotos Europos Sąjungos steigimo sutartyje. Tačiau jei kalbėtume paprasčiau – siekiame geriau vieni kitus suprasti ir programa „Erasmus+“ tam labai padeda: čia susitinka skirtingų šalių atstovai, jie mokosi kartu ir vieni iš kitų, dalinasi patirtimi, kuria bendrus reikšmingus pokyčius, galiausiai vienas kitą pažįsta, supranta. Mums, lietuviams, prioritetas svarbus dėl to, kad galime pažinti kitus ir parodyti savo kultūrą, o kartu – sėkmingiau prisitaikyti prie naujovių ir pokyčių visuomenėje.
Neretai aktyvų dalyvavimą suprantame kaip dalyvavimą rinkimuose, tačiau tiek pat svarbu yra galėti dalyvauti priimant tuos sprendimus, kurie paveikia mūsų kasdienybę: darbovietėje, ugdymo įstaigoje, bendruomenėje“, – šios krypties svarbą akcentavo Švietimo mainų paramos fondo atstovė.
Aptartas prioritetas, anot R. Jančiauskaitės, tapo dar svarbesnis būtent šiais laikais. „Aktyvi pilietinė pozicija tampa itin svarbi, plintant radikalumui, pykčio, nukreipto į kitas grupes, kurstymui, per klaidingos informacijos skleidimą, manipuliavimą medijomis. Tad vertybės rodo, kokią Europos visuomenę norėtume matyti, o aktyvus dalyvavimas padeda ją kurti“, – dėstė pašnekovė.
R. Jančiauskaitė pasidalino keliais šiemet fiksuotais itin pozityviais programos „Erasmus+“ įgyvendinimo rezultatais. „Lankiausi Kaune įsikūrusiame vaikų lopšelyje-darželyje „Žilvitis“, kuriame darbuotojai, pritaikydami piešimą, diskusijas ir klijavimą, klausė darželinukų nuomonės apie darželio misijos įgyvendinimą. Kitais žodžiais tariant, prašė atsakyti į klausimą, kas juos darytų laimingus darželyje. Iškėlęs tikslą tikrai aktyviai įtraukti savo tikslines grupes, rasi ir tinkamus būdus“, – patirtimi dalinosi pašnekovė.
Jaunimo reikalų agentūros Tarptautinės jaunimo politikos skyriaus vedėja Giedrė Tumosaitė įsitikinusi, kad aktyvus piliečių įsitraukimas į šalies gyvenimą yra ateities pamatas.
Vertybės rodo, kokią Europos visuomenę norėtume matyti, o aktyvus dalyvavimas padeda ją kurti.
„O kartu tai – galingas įrankis, leidžiantis spręsti globalius iššūkius ir kurti tvaresnę ateitį. Europa ir Lietuva, susidurdamos su vis sudėtingesnėmis problemomis, turi suprasti, kad piliečių įsitraukimas nėra tik privilegija – tai būtinybė. Lietuvoje aktyvus dalyvavimas ypač reikšmingas pilietinės visuomenės stiprinimui“, – neabejojo pašnekovė.
Jos teigimu, žmonės, kurie įsitraukia į vietos problemų sprendimą, stiprina bendruomenes, kuria socialinius ryšius, tampa pokyčių kūrėjais, o jaunimo dalyvavimas šioje srityje – neįkainojamas. Suteikus jiems galimybę dalyvauti sprendimų priėmime, jauni žmonės ugdo savo atsakomybę, gebėjimus ir pasirengimą formuoti visuomenės ateitį.
Festivalyje, miestelyje ar rinkimuose – jauni žmonės įsitraukia visur
Jaunimo reikalų agentūros vyriausioji specialistė Evelina Stanaitienė pasidalino vienu iš puikių pavyzdžių – trečius metus Vilkaviškyje vyksta jaunimo aktyvų dalyvavimą ir savanorystę skatinantis projektas „Mažinkim atstumą“: „Šiemet jis išsiskyrė savanorių skaičiumi, kuris siekė net septyniasdešimt. Projekto rengėjai dalijosi, kad tokį savanorių skaičių surinko vos per kelias dienas.
Jaunimo reikalų agentūros kalbinta Vita Laskevičiūtė, paklausta apie savanorystės naudą, atsakė, kad „paaugliu būti labai sudėtinga, todėl buvimas dalimi bendruomenės, didesnės už jį patį, užaugina. Be viso to, savanoriams tai galimybė kurti pridėtinę vertę visam miestui, susipažinti su renginių scena, parodyti savo organizacinius gebėjimus ir kūrybinį potencialą.“
Pasak E. Stanaitienės, labai vertinamas ir Varėnos rajone šiuo metu įgyvendinimas projektas „Jaunimo vizija“, kurio veiklose dalyvauja aplinkiniuose mažesniuose miesteliuose ir kaimiškose vietovėse gyvenantis jaunimas. Taip pat Radviliškyje neseniai įsikūrusi organizacija „Kultūros avilys“, subūrusi aktyvių jaunuolių grupę, ruošiasi savo pirmajam tarptautiniam projektui „Kultūrink karmą“.
Dar vienas labai svarbių pavyzdžių – politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“, kuriame dalyvauja jauni žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Rinkimų metu šis tinklas rengė neformalius edukacinius užsiėmimus jaunimui, kandidatų debatus, skatino visuomenės narius domėtis politika.
Sąmoningai balsuojantis jaunimas
„Žinau, ką renku“ tinklo koordinatorė Guoda Vaitiekutė tikino, kad pastarųjų metų jaunimo aktyvumas, renkantis prie balsadėžių, liūdina, tačiau būtent tam ir yra rengiamos tokios iniciatyvos. Pašnekovė įsitikinusi, kad labai svarbu šviesti jaunimą apie pasirinkimus, rinkimus, kandidatus, demokratinius procesus, bet dar svarbiau nepamiršti jaunimo problemų, iššūkių ir aktualijų tuomet, kai tie rinkimai baigiasi.
Įgyvendinant „Jaunimo balso Seime“ projektą vykdyta nemažai veiklų – nuo iniciatyvų, kurios kvietė jaunimą susitikti su kandidatais, užduoti kiekvienam iš jų rūpimus, aktualius klausimus.
„Dar per visą Lietuvą organizavome debatus, jų įvyko daugiau nei 90. Labai svarbu, kad juos organizavo jauni žmonės savo iniciatyva, o moderavo žurnalistai – savanorišku pagrindu. Taigi klausantieji galėjo sužinoti daug informacijos apie rinkimus, kandidatus, kuo vienmandačių rinkimai skiriasi nuo sąrašų ir pan. Vėliau jauni žmonės vyko į savo mokyklas ir edukavo jau savo bendruomenes, kas irgi labai svarbu“, – apie vykdytas veiklas kalbėjo pašnekovė.
Mokiniai žino, kad jų balsas girdimas ir į pasiūlymus atsižvelgiama.
Beje, G. Vaitiekutė atkreipė dėmesį, kad norint labiau įtraukti jaunimą į visuomenės, valstybės gyvenimą, reikia matyti jų aktualijas kompleksiškai – ne tik tada, kai reikia balso. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad čia galima pradėti nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos – stebėti, kiek ji daro, be to, svarbu švietimas, pilietiškumo ugdymas.
Neįkainojama patirtis ir noras dalyvauti toliau
„Erasmus+“ programos ugdo piliečių kompetencijas, skatina aktyviai įsitraukti į įvairaus spektro veiklas ne tik rinkimų kontekste, o gerokai plačiau. Projektų, kurie vyksta formaliajame ugdyme, pavyzdžiai rodo, kaip programos, įvairūs mokymai ir patirtys, kuriomis keičiasi dalyviai ir tarptautiniu mastu, keičia jų suvokimą, kompetencijas ir kasdienį gyvenimą.
Gerąja patirtimi šiuo aspektu gali pasidalinti VšĮ „Saulės“ privačios gimnazijos mokiniai ir mokytojai. Rezultatais direktoriaus pavaduotojas ugdymui Edvinas Šimulynas labai patenkintas ir tikina, kad mokiniai jau dabar klausia – kada bus dar vienas toks projektas. Šio projekto siekis buvo sudaryti sąlygas mokiniams išbandyti sėkmingas STEAM veiklas ir įtraukti juos į veiklų planavimo procesus organizacijoje. Projekto veiklose dalyvavo gimnazijos vyresnių klasių (9, 10 ir 11) mokiniai.
Projekto metu mokiniai mokėsi Vokietijos Schwertstrasse Städt gimnazijoje, kuri sėkmingai organizuoja STEAM veiklas ir turi daug patirties.
Mokytojų komanda, grįžusi į Lietuvą, VšĮ „Saulės“ privačioje gimnazijoje parengė ilgalaikių STEAM veiklų planą, prie kurio prisidėjo ir mokiniai. Šios idėjos buvo įtrauktas į kitų mokslo metų gimnazijos veiklos planą. Tokiu būdu gimnazija galėjo atsižvelgti į mokinių poreikius ir Vakarų Europos ugdymo tendencijas“, – tikino direktoriaus pavaduotojas.
Trumpai aptardamas naudą, pašnekovas akcentavo galimybę susipažinti su Vokietijos gimnazija bei jos kasdienybe, pabendrauti su pedagogais, aptarti dėstomų dalykų programas, ilgalaikius planus, dalykų integraciją, susipažinti su neformaliąja veikla – STEAM buvo vizito ašis.
„Sugrįžus į Lietuvą, mokytojai pristatė savo patirtį projekte dalyvaujantiems „Saulės“ privačios gimnazijos mokiniams, kurie jau intensyviai ruošėsi savo vizitui. Mokiniams buvo organizuojami papildomi vokiečių kalbos kursai STEAM, Vokietijos krašto pažinimo ir laisvalaikio temomis. Kursų metu mokiniai buvo skatinami domėtis ir drąsinami rinkti gerąją patirtį“, – kalbėjo E. Šimulynas.
E. Šimulynas atkreipė dėmesį, kad „Saulės“ privačioje gimnazijoje įprasta su mokiniais bendrauti kaip su sau lygiais. Mokiniai žino, kad jų balsas girdimas ir į pasiūlymus atsižvelgiama.
„Po projekto pastebėjome dar didesnį mokinių įsitraukimą į kasdienius procesus. Kartais atrodo, kad projektuose dalyvauja nedidelė komanda žmonių ir viskas galbūt sukasi tik aplink juos. Galiu patikinti, kad tikrai ne. Mūsų bendruomenė nėra didelė, todėl žinios sklinda greitai. Džiaugiamės, kad didžioji bendruomenės dalis labai dažnai kalba apie „Erasmus+“ projektus, teiraujasi mokytojų, kada bus kitas ir ar bus galima jame dalyvauti“, – tikino pašnekovas.
Tiesa, jis pridūrė – sutapimas ar ne – bet šiemet mokykloje itin sustiprėjusi savivalda, ji yra daug drąsesnė savo pasiūlymais ir organizuojamomis veiklomis. Be to, mokinių atsiliepimai apie dalyvavimą programoje – tik teigiami, jaunuoliai laukia, kada vėl galės panašiuose sudalyvauti.
Galimybių sudalyvauti „Erasmus+“ programos projektuose – daugybė, o jų formos ir sričių spektras – labai įvairus, apimantis tiek visuomenės įtraukimą į demokratinius procesus, tiek pilietiškumo ugdymą, tiek gerąją iniciatyvumo, įvairių metodikų ir įgūdžių ugdymo praktiką bendruomenėse ar švietimo įstaigose. Susipažinti su „Erasmus+“ programų galimybėmis galite spustelėję čia: https://erasmus-plius.lt/.
Programą „Erasmus+“ Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas ir Jaunimo reikalų agentūra.
