Trims pirmosios vietos nugalėtojams atiteko po 7000 eurų. Nugalėtojais tapo João Pedro Estácio Gasparas Gonçalvesas de Araújo iš Portugalijos, Marianaa De Pinho Garcia ir Matilda Gonçalves Moreira da Silva iš Portugalijos ir Lubošas Vozdecký iš Čekijos.
Antrosios premijos šiemet skirtos dalyviams iš Airijos, Bulgarijos ir Slovėnijos už originalius projektus matematikos ir chemijos srityse. Trys trečiosios premijos skirtos už projektus, parengtus dalyvių iš Lietuvos Jungtinės Karalystės ir Vokietijos. Trečiąją vietą užėmė M.Navickas su projektu „Žydinti obelis „Malus baccata x Malus prunifolia“ in vitro“.
Jaunasis mokslininkas M.Navickas interviu 15min.lt papasakojo apie savo projektą ir atradimus.
Pagrindinė problema – juvenalinis periodas, tai yra laikas (nuo 3 iki 7 metų), kurio metu obelys nežydi ir neduoda vaisių, tad obelų išlaikymas daug kainuoja sodams, kurie užsiima obuolių pardavimu.
– Kokia buvo pagrindinė darbo idėja?
– Darbo idėja yra pražydinti obelį („Malus baccata x Malus prunifolia“) in vitro kultūroje – auginant mėgintuvėliuose.
Pagrindinė problema – juvenalinis periodas, tai yra laikas (nuo 3 iki 7 metų), kurio metu obelys nežydi ir neduoda vaisių, tad obelų išlaikymas daug kainuoja sodams, kurie užsiima obuolių pardavimu.
Taip pat kai kurie rezultatai gali būti svarbūs mokslininkams, bandantiems sutrrumpinti juvenalinį periodą, nes pavyko aptikti vieną geną (AFL2), kuris prisidėtų prie tolimesnių žydėjimo mechanizmų tyrimų.
– Kiek laiko truko jūsų darbas?
– Visas darbas truko ketverius metus ir suskirsčiau jį etapais. Pirmieji metai buvo skirti obels izoliavimui į in vitro kultūrą, reikėjo sukurti sterilinimo tirpalus sėkloms prieš perkeliant į sterilią terpę, taip pat atrinkti tinkamas mitybines terpes, fitohormonus sėklų ir kaliaus (kaliai yra nespecializuotos ląstelės, kaip „kamieninės ląstelės“, kurios gali pavirsti į bet kokį audinį) organogenezei bei obels mikrodauginimui.
Padauginus pakankamai medžiagos, atlikau pražydinimą, parinkęs tinkamiausias terpes ir fitohormonus pražydinimui. Paskutiniasiais darbo metais atlikau molekulinės biologijos tyrimus, siekdamas išsiaiškinti, koks genas aktyvuojamas, paveikus augalus pražydinimo terpe.
Be galo įdomus dalykas tai, jog viskas buvo daroma „aklai“, nes nėra jokių duomenų apie šios rūšies obels genų sekas, tad pamačius, kad pavyko rasti geną, apėmė keistas atradimo jausmas.
– Kuo naudinga ši pražydimo technologija?
– Ši pražydinimo technologija leistų apeiti juvenalinį periodą, klonuojant obels ūglius, kurie išauginti iš subrendusios obels ląstelių, po padauginimo inicijuojamas žydėjimas ir obelys pasodinamos į vazonus. Obelį, auginamą in vitro, dėl jos mažo aukščio lengva transportuoti ir vėliau galima perkelti į vazonus ir auginti kaip normalų medį.
Viskas buvo daroma „aklai“, nes nėra jokių duomenų apie šios rūšies obels genų sekas, tad pamačius, kad pavyko rasti geną, apėmė keistas atradimo jausmas.
– Kiek ruošėtės konkursui?
– Reikėjo parašyti tikslius darbus pagal konkurso reikalavimus, taip pat sukurti tiek populiarias, tiek mokslines santraukas, pasidaryti stendus bei lankstinukus.
– Kas paskatino dalyvauti konkurse?
– Paskatinimas buvo nereikalingas, šiame konkurse pradėjau dalyvauti nuo 2010 metų, kol pabaigiau darbą ir pavyko laimėti nacionaliniame etape bei atstovauti Lietuvai.
Konkursui padėjo ruoštis tiek šeimos nariai, tiek draugai, bet didžiausią darbą su stendų ir darbų aprašais atliko prof. Vladas Vansevičius ir dr. Rima Stonkutė. Taip pat prof. Vidmantas Stanys ir Ingrida Mažeikienė daug padėjo ir leido atlikti genetinius tyrimus.
– Ar tikėjotės užimti prizinę vietą?
– Žinojau, kad užimti prizinę vietą šiame konkurse yra labai sudėtinga.
– Ką jums reiškia apdovanojimas?
– Apdovanojimas reiškia darbo įvertinimą, dar daugiau galimybių atlikinėjant įvairius tyrimus. Manau, jog vien dalyvavimas šiame konkurse lygus apdovanojimui. Renginys tikrai įspūdingas, pažintys ir patirtis yra neįkainojami dalykai, niekad to nepamiršiu.
