Pasak ministro, jis – nemokamo aukštojo išsilavinimo šalininkas, bet mano, jog būtina gerinti kokybiško aukštojo mokslo finansavimą.
„Jeigu išliks dabartinė aukštojo mokslo įgijimo tvarka ir jaunimui bus siūloma nemokamas mokslas, biudžetą teks papildyti dar 650 mln. kronų. Tuo tarpu akivaizdu, kad 2,65 mlrd. kronų per metus nepakanka užtikrinti aukštą mokymo lygį, aukštojo mokslo pasiekiamumą ir galimybę sulaikyti gabų jaunimo Estijoje“, – rašo T.Lukas.
Ministro nuomone, siekiant visa tai užtikrinti, valstybė galėtų susitarti su savo piliečiais, kur tam surasti lėšų – paimti tiesiogiai iš biudžeto lėšų ar įsteigti aukštojo mokslo rėmimo kasą, kurias sudarytų įmokos į ją tų, kas gaus nemokamą aukštąjį išsilavinimą valstybės lėšomis.
T.Lukas mano, kad tokia kasa galėtų finansuoti universitetus, ir iš jos būtų mokamos pašalpos ir stipendijos studentams.
T.Luko vertinimu, šios išmokos neturi kompensuoti valstybės biudžeto deficito, o jų dydis turi neišeiti už protingų tam tikro procento ribų, priklausomai nuo žmogaus pajamų.
T.Luko siūlymas nesusilaukė plataus pritarimo, pažymi laikraštis.
Reformų partijos narys, parlamento finansų komisijos pirmininkas Taavi Roivas nusistebėjo, kad Tėvynės sąjungos ir „Res Publica“ susivienijimas iš esmės siūlo naujo mokesčio planą.
Vienas studentų organizacijų sąjungos vadovų Eimaras Veldre pavadino T.Luko planą užmaskuotu mėginimu įvesti progresinius pajamų mokesčius.
