Anot EK, per pastarąjį dešimtmetį mokyklinio amžiaus gyventojų skaičius (6–19 metų) smarkiai sumažėjo: 2015-aisiais moksleivių buvo 36 proc. mažiau nei 2005 metais.
Sumažėjo vidutinis klasės dydis
„Dėl mažo moksleivių skaičiaus moksleivių ir mokytojų skaičiaus santykis nuolat išlieka tarp mažiausių Europos Sąjungoje (ES) – 2015 metais jis buvo lygus 8,2 moksleivio vienam mokytojui pradinio ir žemesniųjų klasių vidurinio ugdymo pakopoje ir 8,1 – aukštesniųjų klasių vidurinio ugdymo pakopoje“, – rašoma ataskaitoje.
Gyventojų skaičiaus mažėjimas, kurį lemia demografinės tendencijos ir emigracija, yra didelis iššūkis švietimo išlaidų veiksmingumui.
Sumažėjo ir vidutinis klasės dydis – remiantis nacionaliniais duomenimis, kaimo vietovėse klasės sumažėjo nuo 13 iki 11,4 moksleivio 2015 metais, o miestuose jos nuolat mažėjo nuo 23,3 2005-aisias iki 20,6 2015 metais.
„Gyventojų skaičiaus mažėjimas, kurį lemia demografinės tendencijos ir emigracija, yra didelis iššūkis švietimo išlaidų veiksmingumui“, – teigia EK.
Lietuvos išlaidos švietimui viršija ES vidurkį
2015 metais, EK duomenimis, Lietuva švietimui išleido 5,4 proc. BVP, o tai yra mažiau nei 2010-aisiais (6,4 proc.), bet vis tiek gerokai daugiau nei ES vidurkis (4,9 proc.).
„Pagal išlaidas švietimui, kurios, kaip bendrų viešųjų išlaidų dalis, sudarė 15,4 proc., Lietuva užėmė antrą vietą ES po Latvijos (ES vidurkis – 10,3 proc.). Tikrasis pagal infliacijos koeficientą pakoreguotas išlaidų dydis po greito augimo dešimtmečio (beveik 40 proc. 2000–2010 metais) nuo 2010 iki 2015 metų sumažėjo 2 proc.“, – rašoma ataskaitoje.
Išlaidos vienam mokiniui, EK teigimu, nuolat didėjo, nes nuo 2000 metų moksleivių ir studentų skaičius švietimo įstaigose sumažėjo maždaug ketvirčiu.
Lietuvos moterys – labiausiai kvalifikuotos Europoje
Pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių Lietuva užima vieną aukščiausių vietų ES.
„Pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių Lietuva užima vieną aukščiausių vietų ES, tačiau ji tebeturi lyčių požiūriu neproporcingą aukštojo mokslo sistemą“, – konstatuojama ataskaitoje.
Palyginti su ES vidurkiu (39,1 proc.), Lietuvoje 58,7 proc. visų 30–34 metų amžiaus asmenų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą; per paskutinį dešimtmetį šis skaičius didėjo gerokai greičiau nei visoje ES.
Kaip ir daugumoje valstybių narių, EK teigimu, tarp aukštojo mokslo absolventų yra daugiau moterų – to paties amžiaus grupėje aukštojo mokslo laipsnį turi 68,8 proc. moterų ir 48,1 proc. vyrų.
„Todėl Lietuvos moterys yra labiausiai kvalifikuotos Europoje – po Lietuvos rikiuojasi Kipras, Švedija ir Airija“, – teigia EK ir priduria, kad pastaraisiais metais visose studijų kryptyse studentų skaičius persiskirstė, padaugėjo priimtųjų į gamtos mokslų programas.
„Tai teigiamas pokytis, kadangi, remiantis įgūdžių prognozėmis, 2025 metais apie 27 proc. laisvų darbo vietų bus skirtos aukšto lygio gamtos mokslų, inžinerijos ir sveikatos priežiūros sričių profesijų, taip pat verslo ir mokytojo profesijos atstovams“, – prognozuojama ataskaitoje.
EK rugsėjo 15-ąją parengė „2017 metų Švietimo ir mokymo sistemos biuletenį“. Jį visą galite skaityti čia.
