Ilgokai žvelgiau į tą paveikslėlį ir tyliai bandžiau atsakyti, ką ši diena reiškia man. Neišėjo. Tai nėra materialu ir nėra labai logiška, tačiau negalėčiau pavadinti to tikėjimu. Keistos būsenos apimtas nugrimztu į prisiminimus.
Mokykloje nebuvau pats geriausias moksleivis, o pati mokykla nebuvo geriausia, tačiau liaudies išmintis byloja, kad blogam šokėjui ir giminės riešutai trukdo. Ilgą laiką apskritai nežinojau, kuo noriu būti, mat buvau įstrigęs niekieno žemėje – vaikystės svajonės tapti kosmonautu arba traktoriaus vairuotoju išblėso, o ateitis atrodė apskritai nyki, tolima ir per daug nedraugiška, kad apie ją galvočiau. Kelis metus iš esmės vegetavau, leisdavau dienas žaisdamas kompiuterinius žaidimus, per daug nesureikšmindamas fakto, kad kada nors reikės pasirinkti profesiją, ar bent jau apsimesti, kad turiu profesiją (neturėti profesijos vis dar yra itin nepopuliaru ir negerbtina).
FiDi man yra kertinis akmuo? Labai lėkšta ir banalu. Vis tik, FiDi davė labai daug. Jau pirmaisiais studijų metais vaidinau FiDi 38 filme „Aistros pramušti“ ir seilėdamasis klausiausi istorijų apie senąsias FiDi: kaip buvo pastatytas pirmasis Dinas Zauras, kaip spiritas buvo pagrindinė valiuta, apie sraigtasparnį Saulėtekyje, apie tai, kaip degė auditorija ir daugiau niekas niekada Saulėtekyje nerengė vakarinės renginio dalies, apie raudoną karstą SSRS laikais, apie Fidą – tikrą lietuvišką valiutą, kažkurį laiką buvusią apyvartoje, ir kitus dalykus.
Niekaip neapleido jausmas, kad mūsų laikų FiDi kažko trūksta, nes šventė tapo tiesiog dar vienu studentišku renginiu, kur visi susirenka, nusprendžia, kaip surinks pinigų, kokį klubą ar kokią salę užsakys, kokias grupes už tuos pinigus pakvies ir kaip viskas baigsis. Kantrybė galutinai išseko, kai FiDi vyko „Pramogų banke“.
Nesupraskite neteisingai, neturiu nieko prieš tą įstaigą ar prieš ten grojusius veikėjus, tiesiog tai nėra „FiDi dvasia“ – ten trūksta viso to pašėkiškumo. Atėjus jubiliejinei FiDi 40 įsijungiau į OK (organizacinį komitetą) visu pajėgumu, gavau „vakarinės“ portfelį. Visas OK sutiko – reikia kažką keisti, o geriausiai keisti viską. Pradėjome nuo didelės idėjos – darome ką nors didelio, tokio didelio, kad būtų rekordas (vėliau tai materializavosi į didžiausius, iki 4 m aukščio, šachmatus ir Lietuvos rekordą). Bet tokios idėjos neužteko, siekiant prikelti „FiDi dvasią“, taigi pradėjome ieškoti visų įmanomų originalių vietų, kuriose būtų galima daryti FiDi vakarinę dalį ir galiausiai apsistojome ties Vingio parko estrada (ta vieta, kuri yra po laiptais).
Žmogus, atsakingas už šią vietą, atvirai pasakė: „Darykit ką norit, dažykit sienas, vis tiek remontuosime. Galite net išgriauti kelias sienas, jei reikės, tik nenugriaukit nešančių konstrukcijų“.
Sienų nenugriovėme, tačiau dažais aplinką papuošėme fizikiškais užrašais. Pati vakarinė buvo suorganizuota gan greitai, kadangi jubiliejinės FiDi vinis turėjo būti šachmatai (kuriais katedros aikštėje žaidė garsūs žmonės, iškelti į 7-8 metrus aukštį. Neklauskite, kaip gavome klebono leidimą). Vis tik, prieš durų atidarymą renginio metu apėmė jaudulys – o jeigu žmonės nusivylė švente ir neateis? Atėjo. Atėjo tiek, kad kai kuriems prie įėjimo teko luktelėti po pusantros valandos, kad patektų vidun. Renginys pasisekė ir buvau labai patenkintas, kadangi įgyvendinau savo paauglystės svajonę.Vis dar negaliu atsakyti, kas man yra FiDi, todėl neklauskit, – tai per daug sudėtingas klausimas. Jeigu būčiau didesnis romantikas, pasakyčiau, kad žodžiais to apibūdinti neįmanoma. Vienas dalykas, dėl ko esu garantuotas – FiDi visada bus tai, apie ką pasakosiu ir ką laikysiu „too big to fail“ (per didelis, kad žlugtų), nes istorijoje įrašytos geriausios akimirkos yra per daug įsimintinos, kad būtų užmirštos.
Kasmet prieš naują FiDi seku naujienas ir tuometinės OK veiklą, domiuosi, kas vyksta ir ypač kur bus vakarinė (suprantama – man artimiausia renginio dalis). Šįmet FiDi vakarinė vyks Vingio parko estradoje. Po šešių metų jaunieji fizikai grįžo ten, kur prasidėjo šiuolaikinės FiDi atgimimas ir būtent dėl to esu labai laimingas. Galbūt FiDi man yra šypsena ir džiaugsmas, kurį dabar patiriu?
