„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Finišo tiesioji artėja: ką reikia žinoti apie brandos egzaminus

Kitą savaitę prasideda vienas svarbiausių etapų abiturientams – egzaminų sesija. Ji, kaip ir pernai, bus šiek tiek kitokia, dėl pandemijos klasėse rinksis mažiau mokinių, kai kuriems teks darytis greituosius antigeno testus. Nors karantinas turėjo poveikį mokymosi rezultatams, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė mano, kad egzaminų rezultatai gali būti geresni nei praėjusiais metais.
Egzaminas
Egzaminas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

15min interviu su R.Krasauskiene – atsakymai į svarbiausius klausimus apie artėjančius egzaminus, moksleivių pasirinkimus ir ateities prognozes.

Rezultatai – liepos pabaigoje

– Pirmasis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas vyks jau kitą savaitę. Ką turėtų žinoti abiturientai prieš laikant egzaminus, kaip jie vyks, kokių saugumo reikalavimų reikės laikytis?

– Pirmasis egzaminas lietuvių kalbos ir literatūros pradės visą egzaminų sesiją birželio 7 dieną ir pagrindinė egzaminų sesija finišuos liepos 2 dieną fizikos valstybiniu egzaminu.

Mes tikimės, kad rezultatai bus paskelbti vėliausiai iki liepos 23 dienos, o nuo liepos 5 iki 20 dienos laukia pakartotinė sesija.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūta Krasauskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūta Krasauskienė

Atvykdami į egzaminą abiturientai būtinai privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį, galiojantį dokumentą, tapatybės kortelę, pasą arba leidimą gyventi Lietuvoje, blogiausiu atveju – vairuotojo pažymėjimą.

Privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones, jei privalomą šių priemonių dėvėjimą numato ekstremalią situaciją reglamentuojantys teisės aktai.

Taip pat gali dėvėti vienkartines pirštines, bet tai nėra prievolė.

Vykdytojui, kuris įleidžia kandidatus į patalpas, suabejojus dėl kandidato tapatybės, nedraudžiama prašyti, kad jis saugiu, ne mažiau kaip dviejų metrų atstumu trumpam nusiimtų burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones, parodytų savo veidą.

Kandidatui leidžiama įsinešti į egzamino patalpą geriamojo vandens, asmeninio naudojimo stiklinaitę arba buteliuką.

Esminis dalykas, kad į brandos egzaminą negalima atvykti, jeigu pasireiškia ūmūs viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai, tokie kaip karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas.

Jeigu pasireiškia tokie požymiai egzamino metu, reikia nedelsiant informuoti vykdytoją, tuomet yra surašomi protokolai, pasišalina kandidatas iš egzamino ir jis turėtų kreiptis konsultacijai į šeimos gydytoją dėl tolimesnių veiksmų. <...>

Susirgus prieš pat egzaminą, per egzaminą, teisės aktų nustatyta tvarka bus sudarytos sąlygos egzaminą laikyti pakartotinėje sesijoje arba apskritai nuo egzamino kandidatas gali būti atleidžiamas.

Svarbiausia, laikytis atstumo, apsisaugoti, tai ir asmeninė atsakomybė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Abiturientai laiko anglų kalbos egzaminą
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Abiturientai laiko anglų kalbos egzaminą

Turbūt paprasčiau ir saugiau jausis tie, kurie jau spėjo pasiskiepyti, bet, antra vertus, abiturientai gali pasinaudoti teise atlikti profilaktinį tyrimą dėl COVID-19 ligos nustatymo, nes šiuo metu jiems sudarytos sąlygos testuotis prioritetine tvarka.

Kiekvienoje patalpoje bus po devynis kandidatus, išskyrus informacinių technologijų egzaminą.

Tie, kam yra priskirta prievolė izoliuotis, galės palikti izoliavimo vietą ir laikyti brandos egzaminą tiek pagrindinėje, tiek pakartotinėje sesijoje.

Prieš dalyvavimą egzamine, ne vėliau kaip 48 val. iki egzamino pradžios, kandidatas turi informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, nurodant brandos egzamino centrą, kuriame vyks egzaminas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Greitieji COVID-19 testai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Greitieji COVID-19 testai

Taip pat į egzaminą jiems reikia atvykti su atliktu ne seniau kaip per 48 val. koronaviruso PGR neigiamu tyrimo rezultatu, neturėti viršutinių kvėpavimo takų infekcijai būdingų požymių.

Šiems kandidatams, prieš patenkant į egzamino centrą, bus atliekamas greitasis antigeno testas ir jie turės turėti neigiamą rezultatą.

Brandos egzamino centre tokiems kandidatams privalu pirmiausia dezinfekuotis rankas ir dėvėti nebe kaukę, o respiratorių.

– Galbūt atvykusiems, bet pamiršusiems apsaugines veido kaukes, jų bus paruošta papildomai?

– Tai yra savivaldybių, mokyklų steigėjų prerogatyva ir savivaldybės deda visas pastangas, nes būna pretendentai pamiršta tam tikras priemones.

Ateityje – egzaminai per nuotolį?

Kaip buvo koreguojamos egzamino užduotys, atsižvelgiant į tai, kad abiturientai kone visus metus praleido besimokydami per nuotolį? Kaip kinta egzaminų trukmė?

– Diskusijų buvo nemažai, pirmiausia, šiais metais visų egzaminų trukmė yra pailginama 15 minučių, nes ir pernai, ir anksčiau buvo atsiliepimų, kad pristigo laiko, ypač matematikos ir informacinių technologijų užduotims atlikti, perkelti iš juodraščio į švarraštį.

Siekiant sudaryti abiturientams geresnes sąlygas atlikti užduotis ir pasitikrinti, visų brandos egzaminų trukmė yra prailginta.

O egzaminų užduotys yra sudarytos vadovaujantis egzaminų programomis, su kuriomis mokiniai buvo supažindinti daugiau kaip prieš pusantrų metų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Matematikos egzaminas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Matematikos egzaminas

Abiturientams yra žinoma egzamino užduoties struktūra, tematika, kokie gebėjimai kokiomis proporcijomis yra tikrinami, jie atliko ir bandomuosius patikrinimus, turėjo galimybę pasinaudoti NŠA elektroniniu testavimu.

Svarbiausia pažymėti, kad egzaminai nėra laikomi iš paskutinių 12 klasės mėnesių kurso, bet, be abejo, iš visos vidurinio ugdymo programos kurso.

Tačiau, atsižvelgdami į tai, kad karantino metu gamtos mokslų pamokose moksleiviai neabejotinai neturėjo galimybės atlikti laboratorinių darbų, gamtos mokslų egzaminuose bus tikrinami daugiau teoriniai dalykai, į tai buvo atsižvelgta.

Gimtųjų kalbų, tokių kaip baltarusių, rusų, vokiečių egzaminai ir brandos darbo atsiskaitymas yra vykdomi nuotoliniu būdu, tai yra vieninteliai egzaminai, kur nėra dideli srautai ir kur galima užtikrinti patikimumą.

Gamtos mokslų egzaminuose bus tikrinami daugiau teoriniai dalykai, į tai buvo atsižvelgta.

– Ar buvo svarstoma galimybė visus egzaminus laikyti per nuotolį?

– Taip, buvo tos diskusijos, tam reikalinga efektyvi proctoringo ir stebėsenos sistema, kuri tikrai turėtų nemažus papildomus kaštus valstybei. <...>

Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai parodė, kad Lietuva galėtų palaipsniui pereiti prie elektroninio nuotolinio testavimo, tai iš tikrųjų būtų efektyvu.

Vienoje vietoje tai turbūt sumažintų kaštus, tai yra spausdinimas ir logistika.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nuotolinis mokymasis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nuotolinis mokymasis

Bet kalbant apie kibernetinį saugumą, apie interneto sklandų veikimą ir užtikrinimą, čia dar turime kol kas spragų ir turbūt ne viskas nuo NŠA ir nuo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos priklauso.

– Ar nuotoliniai egzaminai yra tikslas ateityje, ar atslūgus pandemijai tokie siekiai nebus keliami?

– Visas pasaulis eina link elektroninio testavimo, Lietuva nėra išimtis, turbūt tai būtų viena iš galimybių, pavyzdžiui, mokiniams, kurie gyvena ir mokosi užsienyje, eksternams išsilaikyti egzaminus.

Bet, be abejo, tokiu atveju, nuotoliniu būdu laikydamas egzaminą abiturientas turėtų turėti nemažai įrangos, kuri nepigiai kainuoja.

Renkasi humanitarinius mokslus

– Kokią įtaką abiturientų žinioms ir egzaminų pasiruošimui turėjo karantinas, kokį pandemijos poveikį galime matyti jau šiandien?

– Neabejotinai karantinas turėjo ir turi tiesioginį poveikį moksleivių mokymuisi ir mokymosi rezultatams.

Tiems vaikams, kurie turi sistemingus savarankiško darbo įgūdžius, galbūt buvo paprasčiau ir lengviau, kai kas netgi šnekėjo, kad taip mokytis daug geriau, galima susikoncentruoti, nieks netrukdo mokytis savarankiškai, bet, be abejo, tai pridėjo darbo tiek moksleiviams, tiek ir mokytojams.

Visas pasaulis eina link elektroninio testavimo, Lietuva nėra išimtis.

Tikėtina, žiūrint į pagrindinio ugdymo pasiekimo rezultatus, mokinių nacionalinio mokymosi pasiekimų rezultatus, kad rezultatai turėtų būti panašūs, kaip ir praeitais metais, galbūt net šiek tiek geresni, nes, iš tiesų, buvo skirta nemažai dėmesio pagalbai mokiniams ruošiantis egzaminams.

Ir šiuo metu dar vyksta įvairiausios nevyriausybinių organizacijų, asociacijų organizuojamos nuotolinės konsultacijos abiturientams, konsultacijos, kurias veda ir mokslininkai, ir geriausi Lietuvos mokytojai praktikai.

Turbūt bus visko, tiems, kuriems smagiau dirbti klasėje, šalia gyvo mokytojo, vaikščiojančio ir žiūrinčio, kaip mokiniui sekasi, pastebinčio jo klaidas čia ir dabar, ne per ekraną, iš tikrųjų bus iššūkis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Matematikos egzaminas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Matematikos egzaminas

Antra vertus, turėtume suprasti, kad vaikams, kurie pirmą kartą savo gyvenime laiko brandos egzaminą, jie yra savaime iššūkis, didžiulė nežinia, visos šeimos ir giminės greičiausiai sudėtos viltys.

Ar yra pastebima naujų tendencijų renkantis egzaminus? Kokie egzaminai išlieka populiariausi?

– Norint gauti brandos atestatą mokinys arba buvęs mokinys turi išlaikyti du brandos egzaminus, privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą ir dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.

Iš viso mokiniai gali rinktis laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus, bet greičiau tai yra išimtys nei taisyklės. Per brandos egzaminų sesijos laikotarpį yra organizuojama 12 egzaminų.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, kuris privalomas, pasirinko visi siekiantieji brandos atestato, valstybinį brandos egzaminą laikys 17 207 kandidatai, o mokyklinį – 9 352.

Iš populiariausių, kaip ir pernai – anglų kalbos valstybinis brandos egzaminas, kurį laikys per 18 tūkst. abiturientų.

Reikėtų pažymėti, kad padidėjo matematikos valstybinį brandos egzaminą pasirinkusių abiturientų skaičius, tai yra 16 857 abiturientai. Tai, matyt, priklauso ir nuo priėmimo į aukštąsias mokyklas taisyklių.

Taip pat padaugėjo kandidatų, pasirinkusių biologijos valstybinį brandos egzaminą, na, o mažiau rinkosi istorijos, fizikos, biografijos, informacinių technologijų brandos egzaminus.

Galbūt nuotolinis mokymasis ir buvimas su savimi leido šiek tiek abiturientams išsigryninti ir kryptingiau rinktis brandos egzaminus, bet čia tik prielaida.

Kaip ir kiekvienais metais abiturientas, pasirinkęs didesnį skaičių brandos egzaminų, kaip taisyklė, jeigu pasijunta, kad išlaikė gerai, kad greičiausiai surinks gerą balsų skaičių, <...> kartais į kai kuriuos jau iš anksčiau pasirinktus egzaminus neatvyksta. Jie turi tokią galimybę.

– Žurnalo „Reitingai“ sudarytojai teigė, kad vis mažiau mokinių pasirenka fiziką, cheminius mokslus.

– Taip. Mes matome tik padidėjusį biologijos valstybinį, o fizika, chemija yra šiek tiek mažiau, jie ir taip pastaraisiais metais nebuvo itin populiarūs.

Apskirtai reikėtų pripažinti, kad populiariausi yra humanitariniai mokslai, galbūt dėl to, kad abiturientai įsivaizduoja, kad tai jiems yra paprasčiau ir kartais egzaminų pasirinkimas būna apaugęs tam tikrais mitais ir tam tikromis baimėmis.

Reikėtų pripažinti, kad populiariausi yra humanitariniai mokslai.

Mano nuomone, daug kas priklauso ir nuo mokyklų tradicijų, ir nuo to, kaip mokytojai geba išdėstyti ir sudominti abiturientus.

Ir, žinoma, medijose skaitydami informaciją apie tai, kaip galima užsidirbti daugiau pinigų, kokios profesijos galėtų būti ateities profesijos, įvertindami savo polinkius, abiturientai renkasi tokius egzaminus, kurių poreikį jie mato ir kuriuose jie mato savo ateitį.

Egzaminų svarba gali sumenkti

– Šiuo metu abiturientams yra svarbiausi egzaminai, nes jų rezultatai nulemia galimybę įstoti į norimą specialybę.

Šiais metais imta garsiau kalbėti apie kaupiamąjį balą. Kiek svarbus jis galėtų būti ateityje? Ar ateityje egzaminų svarbą apskritai siekiama sumažinti ir kitais būdais tikrinti moksleivių žinias?

– Iš tiesų, turbūt egzaminas yra vienas tų svertų, kuris ne tik pažymi moksleivio brandą, baigiant vidurinio ugdymo programą, bet ir atveria duris į aukštąsias tiek Lietuvos, tiek užsienio mokyklas, todėl egzaminų reikšmė ir svarba yra tokia didelė.

Kartais gal ir nepelnytai jie sureikšminami.

Kita vertus, egzaminai yra tik tam tikra momentinė nuotrauka, atspindinti, kiek įmanoma, pagal galimybes, sandarą, moksleivių žinias ir gebėjimus.

Bet kaupiamasis vertinimas, apie kurį šiuo metu yra diskutuojama, galbūt parodytų ne vien tik siaurą moksleivių pasiekimų atkarpą, bet visuminį, gilesnį žvilgsnį.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Abiturientai po anglų kalbos egzamino
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Abiturientai po anglų kalbos egzamino

Jeigu pasižiūrėtume moksleivių metinius pažymius ir kada mokyklos lygina jų dermę su brandos egzaminų rezultatais, tai nereikėtų pamiršti, kad labai dažnai mokytojai paskatina ir už atliktus darbus, ir už įgyvendintus projektus.

Iš esmės, jau metinis pažymys yra tam tikras kaupiamasis balas ir kaupiamojo balo ateityje reikšmė ir prasmė galėtų būti vis didesnė, taip galbūt būtų galima sustiprinti mokymosi motyvaciją.

Mokinys, žinodamas, kad kaupiamasis balas turi didžiulę reikšmę, didesnį svorį net negu valstybinis brandos egzaminas, galėtų būti labiau motyvuotas mokytis nuosekliai ir kiekvieną dieną siekti geresnių rezutatą.

Kaupiamojo balo ateityje reikšmė ir prasmė galėtų būti vis didesnė.

– O brandos darbas, kas tai yra? Ar daug yra mokinių jau dabar besirenkančių jį ir kokia jo reikšmė?

Šiuo metu moksleiviai gali rinktis brandos darbą, tiesa, jis nėra privalomas.

Jeigu keisis vidurinio ugdymo programos sąranga apskritai ir keisis požiūris į vertinimą, brandos darbas galėtų tapti privalomu abiturientams.

Turėsime visi įsivaizduoti, kad brandos darbas yra kažkas panašaus, kaip mažasis bakalauro darbas. Moksleiviai renkasi tam tikrą tyrimų sritį, gali rinktis ir empirinį tyrimą, gali rinktis meninį ugdymą, literatūros ir taip toliau.

Yra labai gražių patirčių, moksleiviai tikrai sukuria labai įdomių produktų.

Tiesą sakant, man ir pačiai teko susidurti, kad moksleiviai, kurie rinkosi brandos darbą ir pristatinėjo, jiems šis darbas vėliau tapo atspirties tašku ne tik studijoms aukštojoje mokykloje, bet ir jų ateities gyvenimui kuriant verslą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs