– Ne visi mokyklą baigę jaunuoliai yra apsisprendę dėl profesinio kelio, vis dar svarsto, kokias studijas bei aukštąją mokyklą pasirinkti. Ką galėtume jiems patarti?
– Šiais laikais specialybių gausa išties didelė. Anksčiau, pasirinkę aiškią profesinę kryptį, jaunuoliai labai gerai žinojo, kad bus vienos srities specialistai, tą patį darbą dirbs gal net visą gyvenimą. Šiandien situacija pasikeitusi. Daugelis specialybių tampa multifunkcinėmis, be galo įvairiomis, daug aprėpiančiomis. Skirtingos disciplinos persipina ir sukuria naujas studijų kryptis. Šiuo laikmečiu norėti skirtingų dalykų nėra blogai. Jau nebegalvojame, kad vieną darbą dirbsime visą gyvenimą. Jauni žmonės nujaučia, jog gyvenimo bėgyje gali norėtis keisti profesiją. Gal net ne vieną kartą. Todėl siūlyčiau atkreipti dėmesį į tai, kokios aukštosios mokyklos siūlo tarpdisciplininio pobūdžio studijų programas, o renkantis konkrečią specialybę verta pasidomėti pačių aukštųjų mokyklų įvairiapusiškumu, išsiaiškinti, kurios iš jų atliepia individualius poreikius, taiko modernius, šiam laikmečiui tinkamiausius mokymosi būdus. Be to, be galo svarbi ir aplinka, kurioje galima būtų įgyti ne tik profesinių žinių, bet ir augti kaip asmenybei. Šiandieninė aukštoji mokykla – ne tik profesinio parengimo kalvė, bet ir svarbi kultūrinė, socialinė erdvė, kurioje žmogus gali visapusiškai bręsti. Todėl jaunimą, kuris renkasi aukštąją mokyklą, raginčiau ne tik įsivertinti studijų programą, bet ir pasidomėti institucijos aplinka, vertybėmis.
– Kuo tokia svarbi aplinka, kurioje mokomasi?
– Mes gyvename vis labiau modernėjančiame pasaulyje. Daugiau modernumo neišvengiamai turi atsirasti ir aukštųjų mokyklų aplinkoje. Šio amžiaus žmogui svarbu mąstyti šiuolaikiškai, suvokti ateities tendencijas, tačiau tuo pačiu – pažinti ir praeities visuomenės raidą. Ateitį galima prognozuoti tik suvokiant skirtingiems laikmečiams būdingus dėsnius. Deja, moderni aplinka, progresyvus mąstymas – ne visoms aukštosioms mokykloms būdingi dalykai. Tačiau pokyčiai, šiuolaikinės technologijos bei inovacijos būtini ir akademiniame sektoriuje.
– Kaip manote, kokios specialybės ateityje bus populiariausios?
– Tam tikros tendencijos, žinoma, egzistuoja. Kalbant apie konkrečias profesijas, žvilgsnis krypsta į skaitmenines, komunikacines technologijas, sveikatos mokslus. Didelis dėmesys bus skiriamas sveikos gyvensenos, grožio industrijos studijoms. Juk matome, kad tokios galingos pasaulio korporacijos, kaip Google ar Apple, save pristatydamos pabrėžia, jog technologijos turi darniai sąveikauti su žmogaus sveikata. Tai akivaizdžiai išduoda tam tikras tendencijas. Daugiau nei 10 metų viešpatavusios IT technologijos perauga į aukštąsias technologijas arba persipina su sveikatos, komunikacijos, marketingo mokslais. Tai reiškia, kad ateities specialistas turi būti labai pažangus technologinėje srityje, gebėti pritaikyti naujausias technologijas bei atsirinkti, kokios tinka jo srityje. Tačiau jis nebūtinai turi būti technologijų kūrėjas ar programuotojas. Ateityje vis daugiau reikės multifunkcinių specialistų.
Jeigu žmogus yra atsakingas, brandus, jis geba ir puikiai prisitaikyti. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokią specialybę jis pasirinks, bus geidžiamas darbuotojas daugelyje įmonių. Visiems reikia ne tik gerų savo srities specialistų, bet ir kūrybingų, drąsių, ambicingų žmonių. Ateitis priklauso būtent tokiems. O tokiais tapti padeda ir tinkama aplinka. Nesvarbu, kokią specialybę jaunas žmogus pasirinks, jis turi būti kūrėjas. Socialinių mokslų kolegijos šūkis – „Ateitis priklauso kūrėjams“ – jau daug ką pasako apie mūsų aukštąją mokyklą bei tai, kad gebame numatyti ateityje svarbias kompetencijas.
– Nuo rudens Socialinių mokslų kolegijoje studentams dėstytojai žinias perteiks dirbdami pagal SMK sukurtą inovatyvią patirtinio mokymosi metodiką. Kuo ji ypatinga?
– Mes turime galvoti ne tik apie tai, ko, bet ir kaip mokyti, todėl vis svarbesnės tampa naujos mokymo metodikos ir jų praktinis taikymas. Aukštosios mokyklos turi prisitaikyti bei atliepti jaunų žmonių ir besikeičiančios rinkos poreikius. Neabejoju, kad didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas patirtiniam mokymuisi, kurį ir esame užsibrėžę labai plačiai diegti visose SMK studijų programose. Esame parengę unikalią patirtinio mokymosi metodiką, kurią jau išbandėme šiais mokslo metais ir pamatėme jos didžiausius pranašumus bei ką dar galima būtų tobulinti. Patirtinio mokymosi veiksmingumas – akivaizdus. Svarbu mokymąsi paversti patirtiniu procesu, kuomet žinios įgyjamos kuriant ir vykdant konkrečius projektus.
Kai žinios yra laisvai prieinamos, kur kas svarbiau tapo ne jų gauti, bet patirti mokymąsi. Jei prieš gerą dešimtmetį dėstytojui buvo svarbu perteikti tam tikras žinias, tai dabar šis metodas jau nebeatitinka laikmečio tendencijų, nes reikalingą informaciją galime sužinoti vieno mygtuko paspaudimu. Kad žinios teiktų prasmę, sukurtų vertę, jas reikia pritaikyti realiame gyvenime. Mūsų švietimo sistemoje visada stigo praktinio žinių pritaikymo. Dabar gyvename tuo metu, kai švietime vyksta esminės permainos – teorinių žinių perdavimą keičia patirtinis mokymasis. Jis ir suteiks mokymosi prasmę, padės suprasti, kodėl žinios yra reikalingos, kaip konkrečiai jos veikia pritaikytos realiame gyvenime.
Mūsų gyvenimas – patyrimų mokykla. Kuo daugiau kasdienybėje žmogus patiria, tuo jis yra visapusiškesnis, turi platesnį suvokimą apie gyvenimą, įvairius reiškinius, yra labiau išsilavinęs.
– Ar patirtinis mokymasis populiarus užsienio šalyse?
– Apie patirtinį mokymąsi išties vis plačiau kalbama pasauliniu mastu. SMK ėmėmės iniciatyvos surinkti bei išanalizuoti gerąsias užsienio šalių metodikas bei, jas apjungus, pritaikyti pas mus. Juk ir pats inovacijų kūrimo procesas ir yra susijęs su gebėjimu išanalizuoti bei apjungti jau esamus dalykus į visumą. Kurdami savo patirtinio mokymosi metodiką tą ir darėme ir taip sukūrėme naują inovatyvų edukacinį produktą.
– Svarbi žmogaus savybė – kūrybiškumas, kurio niekada nepakeis jokie robotai. Kaip jį skatinti mokymosi procese?
– Kūrybiškumas, žinoma, labai svarbi, daug ką gyvenime nulemianti asmeninė savybė. Visi žmonės turi kūrybiškumo gyslelę, tik šios savybės pasireiškimo lygis skirtingas. Ir tai natūralu, juk kiekvienas esame kitoks. Kas padeda ugdyti kūrybiškumą? Yra daug metodų. Visgi dirbdama su jaunais žmonėmis pastebėjau, kad svarbiausia sąlyga kūrybiškumui skleistis – aplinka. Kad ši savybė augtų, reikia vietos, kurioje susitinka kūrėjai. Be galo svarbu, kokie žmonės mus supa. Kai aplinka ir žmonės skatina kūrybiškumą, papildomos metodikos ne taip ir reikalingos.
– Esate jau tradicija tapusio pozityvios energijos jaunimo festivalio „Vibelift“ idėjinė autorė ir iniciatorė. Kuo jauniems žmonėms šis festivalis gali būti naudingas?
– Visai neseniai, po diplomų teikimo šventės, su studentais kalbėjomės apie tai, kiek daug gražių ir prasmingų dalykų įvyko kuriant šį festivalį, kiek užsimezgė naudingų ryšių. Toks kūrybinis projektas apjungia skirtingus žmones, suteikia daug naujų bendradarbiavimo galimybių. Labai svarbu, kad edukacinės institucijos suteiktų galimybę patiems studentams kurti. To ypač siekiame mūsų institucijoje, nuolat skatindami studentus patiems kurti ir išbandyti idėjas, nebijoti suklysti ir tokiu būdu įgyti išminties.
– Ko šiuolaikiniai studentai tikisi iš dėstytojų, kokie didžiausi jaunų žmonių poreikiai studijuojant?
– Didžiausia vertybė studentams yra dėstytojų palaikymas, prasmės mokymosi procesui suteikimas, asmeninis dėmesys. Labai gera matyti, kaip jauni žmonės, diplomų teikimo ceremonijos metu su ašaromis akyse, apsikabina savo studijų vadovus ir dėkoja jiems už prasmingai praleistus metus, palaikymą ir pagalbą, kurios sulaukdavo. Dėstytojui svarbu pamatyti jauname žmoguje ne tik studentą, bet ir žmogų, reikšmingą asmenybę, turinčią didelį potencialą. Po trejų metų mūsų studentai išeina turėdami platesnį požiūrį apie save bei pasaulį,l nes aukštojoje mokykloje svarbu ne tik įgyti žinių, bet ir praplėsti suvokimo lygį.
– Ko labiausiai norėtumėte palinkėti jauniems žmonėms, stovintiems gyvenimo kryžkelėje?
– Geriausias palinkėjimas – kad pats žmogus sau linkėtų paties geriausio, brangintų savo potencialą, žinotų, kad geriausia yra įsiklausyti į save. Renkantis studijas svarbiausia – žinoti, ko nori pats, kas būtų geriausia tik tau. Žinoma, linkiu rinktis tinkamiausią aplinką, žmones, vertybes, nes tai bus esminiai dalykai, nulemsiantys ilgalaikę gerovę.
