Vaikai tiria gamtą ir šimtmetį pažymi inkilais
Viena aktyviausių jaunųjų miško bičiulių vadovių, Anykščių rajono Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos mokytoja Rasytė Gaidienė vadovauja būreliui „Girinukas“.
„Pagrindinė veikla vyksta miške ir lauke. Tai – įvairūs stebėjimai, inkilų kėlimas, inkilų valymas, šiukšlių rinkimas, miško sodinimas ir tiriamieji darbai. Juos atlikę vėliau pristatome tiek Anykščių regioninio parko konferencijose, tiek respublikiniuose konkursuose“, – sako R.Gaidienė.
Kėleme inkilus retoms antims – klykuolėms. Jos įprastai gyvena drevėse. Tačiau inkiluose apsigyveno naminės pelėdos. Na, ką darysi.
Šiemet mokytoja su vaikais jau atšventė ir Lietuvos šimtmetį – padedami Troškūnų girininko Audriaus Kustos iškėlė 100 inkilų paukščiams. Toks skaičius naujų namų sparnuočiams įrengtas saujelės aktyvių ir gamtą mylinčių vaikų dėka.
R.Gaidienės teigimu, Anykščių girininkija turi daug kertinių buveinių, kurias mokiniai tyrinėja aktyviau. Jos mokiniai rūšis mėgina atpažinti naudodamiesi išmaniojo telefono programėle „Inaturalist“.
„Stebime biologinę įvairovę, registruojame rūšis, kokios yra girininkijos teritorijoje. Kadangi į mokyklą atvežami moksleiviai iš daugelio aplinkinių kaimų, vaikai, kažką išmokę, tyrinėja augalus ir gyvūnus ir savo gyvenamose teritorijose“,– pasakojo būrelio „Girinukas“ vadovė.
Išmaniojo telefono programėlė skatina azartą
Vienas iš šią vasarą atliktų tyrimų: žievėgraužio tipografo. Moksleivės pastatė gaudykles šiam kenkėjui, o apžiūrėję ir suskaičiavę vabalus turėjo juos sunaikinti.
„Viena iš šių mergaičių vėliau pasirinko miškininkės specialybę“, – sako R.Gaidienė.
Dabartiniam vaikui eiti ir tyrinėti biologinę įvairovę? Neįdomu. Tačiau pasitelkus „Inaturalist“ prasideda kitoks gamtos pažinimas.
Šiuo metu būrelio nariai ypač susidomėję paukščiais.
„Kėlėme inkilus retoms antims – klykuolėms. Jos įprastai gyvena drevėse. Tačiau inkiluose apsigyveno naminės pelėdos. Na, ką darysi“, – šypsodamasi rankomis skėsteli R.Gaidienė.
Berniukai iš šikšnosparnių specialisto Remigijaus Karpuškos išmoko gaminti šiems nakties padarėliams inkilus: ne tik sukalti, bet ir apskardinti, išpjauti atitinkamo pločio landas.
„Atliekame ir stebėjimus: reikia pažiūrėti, ir kaip pasodinti medeliai auga, ir su miškininkų darbais susipažinti. Na, o mišką sodiname kiekvienais metais – be to jau negalime“, – sako R.Gaidienė.
Tiesa, gamtoje išmanusis telefonas taip pat gali padėti – sudominti ir padėti išsiaiškinti tikslią augalo, vabalo ar gyvūno rūšį.
„Dabartiniam vaikui eiti ir tyrinėti biologinę įvairovę? Neįdomu. Tačiau pasitelkus „Inaturalist“, kai ši programėlė parodo, koks tai gali būti augalas ar gyvūnas, prasideda visai kitoks gamtos pažinimas. Kyla netgi savotiška konkurencija tarp vaikų – kiek vienas rado rūšių, kiek – kitas. Mokinius ima azartas“, – sako R.Gaidienė.
Penktokai negeba atskirti naminių gyvulių ir paukščių
Neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio skyriaus vedėjas Almantas Kulbis sako, kad vaikai iš tiesų domisi gamta, tik jiems sudominti reikia įvairių formų. Anksčiau Lietuvoje veikė apie dešimtis jaunųjų gamtininkų centrų, tačiau apie 1993-iuosius gamtinis švietimas Lietuvoje apmirė.
„Laimei, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos iniciatyva buvo įkurtos gamtos mokyklos. Šiuo metu jų yra šešios – Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, Kauno marių, Sirvėtos, Varnių ir Žagarės regioniniuose parkuose. Tai visa reikiama įranga aprūpintos patalpos, kur vaikai gali atvykti įvairioms edukacijoms. Smagu, kad jie čia gali gauti ne vienkartinę paslaugą, o pabūti kelias dienas“, – sakė A.Kulbis. Jo teigimu, per tas kelias dienas gali pasikeisti visa jų vertybių sistema.
„Atvažiuoja įlindę į telefoną – o paskui pamato, kad yra ką veikti toj gamtoj!“ – džiaugėsi jis.
Saugomose teritorijose išleista daug metodinės literatūros, beveik kiekvienas nacionalinis ir regioninis parkas turi leidinį, pristatantį ką reikia parke saugoti ir kodėl.
Jo teigimu, gamtosauginis švietimas svarbus dar ir dėl to, jog mieste augantys vaikai tiesiog nėra matę nei gamtos, nei jos gyventojų.
„Ateina vaikai ir neskiria žąsies nuo anties, pavyzdžiui. Tai – ne pradinukai, maždaug penktokai. Tai jau yra didelės spragos“, – stebėjosi A.Kulbis.
„Atsirado aktyvių mokytojų, jie aktyviai dalyvauja įvairiuose gamtosauginiuose konkursuose. Dabar jaunieji miško bičiuliai laikosi ant entuziastų, manau, kad jie verti kokio nors rėmimo“, – kalbėjo A.Kulbis.
Saugomose teritorijose išleista daug metodinės literatūros, beveik kiekvienas nacionalinis ir regioninis parkas turi leidinį, pristatantį ką parke reikia saugoti ir kodėl. Kiekviename leidinyje yra po tris „žaliąsias“ pamokas, kurias gali pravesti ne tik mokytojai, bet ir tėvai.
Stovykla regioniniame parke – kuris į ją nenorėtų?!
Šiais metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pradėjo kuruoti Jaunųjų miško bičiulių veiklą – organizavo „Miško draugo“, „Jaunimas Europos miškuose“ nacionalinio turo ir tarptautinį konkursus, vasaros stovyklas „Mūsų žalioji vasara“, renginius ir seminarus mokytojams.
Jaunieji miško bičiuliai veikia savarankiškai, tačiau Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba aktyviausius iš jų apdovanoja nuotykių kupinomis stovyklomis. Kiekvieną pavasarį vyksta konkursas „Miško draugas“, kurio metu būreliai pristato, ką nuveikė per metus. Aktyviausiems miško draugams skiriamos nemokamos stovyklos regioniniuose ir nacionaliniuose šalies parkuose. Praėjusią vasarą įvyko 4 tokios stovyklos.
Šiemet taip pat Lietuva turėjo garbę Aukštaitijos nacionaliniame parke organizuoti tarptautinį konkursą „Jaunimas Europos miškuose“, į kurį atvyko geriausiai savo šalies gamtą išmanantys 7 šalių jaunieji atstovai.
„Kitais metais vėl rinksime stipriausią jaunųjų miško bičiulių komandą, kurį atstovaus Lietuvai tarptautiniame konkurse „Jaunimas Europos miškuose“. Jis 2019-ųjų vasarą įvyks Čekijoje“, – apie ateities planus kalbėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė.
